Saturday, July 09, 2016

Kuzguncuk arba kaip aš kepiau sausainius su Refika Birgul

Kuzguncuk yra nepaprastai gražus rajonas įsikūręs Azijinėje Stambulo dalyje visai šalia pirmojo Bosforo tilto, šalia Beylerbeyi rūmų (buvę paskutiniųjų sultonų vasarnamiu). Į jį paprasčiausia patekti važiuojant autobusu iš Umraniye arba greituoju autobusu (turk. metrobus), išlipant pirmoje stotelėje pravažiavus Bosforo sąsiaurį kertantį tiltą. 

Vaizdas į Ortakoy nuo Bosforo tilto
Man šiame rajone teko pabuvoti jau keletą kartų, du iš jų dėl Turkijoje populiarios televizijos šefės Refikos Birgul. Taigi šį kartą dar dvi jaunos turkės ir aš atvykome į Refikos studiją Kuzguncuk centre, 
Pats rajonas yra nepaprastai jaukus, siauros gatvės, 5-6 aukštų senoviniai, gražiai dekoruoti namai, jaukios kavinukės, nedelėlės parduotuvėlės - tiesiog ideali vieta meniškos dūšios keliautojams. Vaikščiodamas jautiesi lyg kokiame romantiškame filme. 
Iš ties šis rajonas dažnai renkamas turkiškų serijalų gamintojų, nes kiekvienas pastatas čia pasakoja savo istoriją, ryškiomis spalvomis nudažytos palangės, išpuoštos drožiniais ar kitais motyvais durys.  Net neabejoju, kad jau iš dalies esate apžiūrinėję ne vieną pastatą stebėdami turkiškus serijalus, kurie rodomi ir Lietuvoje (prisipažinsiu, kad jų išpopuliarėjimas Lietuvoje mane tikrai nustebino). Lankantis ten praėjusią savaitę mačiau net jaunavedžius dalyvaujančius fotosesijoje, nes kaip jau minėjau, čia kiekviena vieta verta atviruko. 


Turistams ši vieta gali būti įdomi dėl čia esančių žydų sinagogų, armėnų bažnyčių. 15 amžiuje čia įsikūrė didelė žydų bendruomenė, o 18-19 amžiais čia gyveno didžiausia armėnų bendruomenė. Osmanai tuo metu leido išpažinti savo religiją, todėl taip ir atsirado tiks didelis skaičius šventų vietų viename rajone. Po 1955 metų riaušių, kurios buvo nukreiptos prieš vietines graikų ir kitas mažumas, daugelis migrantų išsikraustė, o po jų čia įsikūrė atvykeliai iš įvairių Turkijos regijonų, ypač šiaurės-rytų, kitaip vadinamų Juodosios Jūros regijono. 




Refikos Birgul studija įsikūrusi 1923 metais graikų architektų šeimos pastate, vadinamame Simotas binasi, kuris jau daugiau nei 30 metų yra nuomuojamas fotografams, dizaino studijomis. Taigi jau daugelį metų čia dirba Refika Birgul, ir visos jos laidos, bei knygos ruošiamos būtent šio pastato viršutiniuose aukštuose esančioje studijoje.
 Žemiau esančioje maisto fotografės ir stilistės Bahar Kitapci studijoje slepiasi tikri lobiai įviriausių lėkščių, senovinių padėklų ir daugybė kitų daiktų, apie kurias eilinė fotografuotoja, kaip aš tegaliu tik pasvajoti. Pati pastato dvasia, bei ten dirbantys žmonės puikiai atspindi Kuzguncuk rajono dvasią, Energingi, hipiški, kūrybingi ir tikrai mokantys džiaugtis gyvenimu, visi jie sudaro puikią komandą, drąsiai kviečiasi svečius į savo virtuvę ir kartu eksperimentuoja.

 Šį kartą aš ten kepiau tradicinius šventinius sausainius Kombe dar kai kurių vadinmus kahke, kildinamus iš Hatay regijono. Tiesą sakant mano anyta tik juos ir tekepa per metų šventes. Šiais metais netgi juokėsi iš savo dukrų, kad va marti kepa jau daug metų, o va jos net nepabandė, todėl aš joms ne tik prieskonių mišinį padovanojau, bet ir specialius medinias formeles, į kurias įspaudus galima gauti įvairias formas. Tai jei norite juos patys išsikepti, receptą rasite mano knygoje Turkijos virtuvė arba ne toks jau ir senas receptas čia, mano tinklaraštyje.

Refika'dan kolekcija

Pati Refika skiriasi nuo kitų Turkijos televizijos šefių vien tuo, kad ji turi savo stilių, aklai nebando atkartoti tradicinių receptų, tuo tarpu juos pakeičia, pagardina įdomesniais prieskoniais arba suteikia patiekalui kitokią formą. Ją išgarsino net ir už Turkijos ribų tradicinių turkiškų produktų panaudojimas kitaip, neiprastai, pvz. yufkos tešlos (panaši į tradicinę filo tešlą) panaudojimas gaminant sushi. Tokiu būdu į Turkiją atkeliavo Jamie Oliver žurnalas, kurio leidimas deja buvo nutrauktas, dėl paprastos priežasties - turkai neeksperimentuoja, gamina tik tai, ką jų mamos ar močiutės gamino, o jaunimas eina valgyti arba pas tėvus, arba į restoranus. Bet vistiek, tai buvo vienas iš pačių gražiausių Turkijoje leidžiamų kulinarinių žurnalų, prie kurio gana daug prisidėjo pati Refika Birgul, todėl tikrai apmaudu. 
Pati diena Kuzguncuk ir Refikos studijoje praėjo tikrai smagiai. Kadangi pats susitikimas buvo organizuotas Koroplast, įmonės gaminančios tokias buičiai būtinas prekias, kaip kepimo popierius, aliuminio folija, maistinės plevėlės, kepimo maištai, šiukšlių maišai ir kt., tai kiekvienas mūsų žingsnis gaminant buvo fotografuojamas, todėl teko pajusti tikrą jaudulį ir smagumą, kai viskas daroma dėl kamerų. Kitos dvi merginos gamino chalvą bei baklavą su moderniu prisilietimu, kuris dar buvo pakeistas pagal Refiką. Mano receptas, kaip žinia, labai jau tradiciškas, todėl mes tik pridėjome dar šiek tiek juodųjų pipirų dėl aitrumo ir juodgrūdės sėklų. Nes juk tai Refikos studija, todėl viskam reikia jos prisilietimo! 
O po pietų prsidėjo selfie laikas, kai visi su visais norėjo nusifotografuoti. Vėliau Refika pridėjo lauktuvių - savo naująją knygą greitpuodžiams (dabar jau galvoju greitpuodį įsigyti, bet knyga žinoma graži pavartymui ir be puodo!), dubenį iš savo Refika'dan kolekcijos bei kaip tikra virtuvės fėja įdėjo aitriosios paprikos džemo bei kažkokio tai augalo sirupą, na tiems vasaros vakarams, kai norisi šalto gaivaus gėrimo su paslaptimi. 


Mano kelionė į Kuzguncuk dar tapo įpatinga dėl vieno susitikimo. Kai gyveni tokiame keliolikos milijonų mieste, negali nesistebėti atsitiktinumais. Taigi taip jau atsitiko, kad susipažinau su viena turke, jauna mama Ebrar, kuri ne tik yra nerealus žmogus, šiuolaikiška dviejų berniukų mama, bet ir iš tų žmonių, kurie vienu metu užsiima daugybe veiklų - dirba anglų kalbos mokytoja, verčia į turkų kalba filmus, kurie vėliau rodomi turkiškuose televizijų kanaluose, rašo tinklaraštį apie knygas, jos straipsniai apie motinyste yra publikuojami viename iš populiariausių Turkijos tinklaraščių apie šeimą ir vaikų auginimą Blogcu Anne, verčia ir redaguoja įvairias knygas. Žodžiu bitė devindarbė! Taip jau gavosi, kad ji dar yra didžiulė plepė, išprotėjusi dėl knygų, todėl kartą, susitikusi su Blogcu Anne autore, prasitatė apie mane. Tuo metu Blogcu Anne autorės anyta buvo kartu, nes padėjo prižiūrėti jos vaikus. O ta anyta pasirodo yra pati Nursen Dogan, geriau žinoma kaip Bulgurcu Teyze. Nursen kartu su Refika Birgul yra išleidusi knygą apie bulgurą, kuri taip ir vadinasi Bulguru Halleri. Taip jau gavosi, kad tokiu būdu mes ir susipažinom. Jos knygą aš jau senokai turiu, nes paprasčiausiai mėgstu gražias kulinarines knygas. :)
Taigi prasitariau Nursen, kad keliausiu į Kuzguncuk, tai ji ėmė ir atvažiavo tiesiog susitikti ir išgerti kavos Refikos studijoje. Kaip minėjau jos yra senos pažįstamos, daug metų dirbusios kartu. Taigi tokia maloni ir netikėtų susitikimų kupina diena. 
O dabar teliko džiaugtis paskutinėmis atostogų dienomis. Tikiuosi ir jūsų dienos gausios įspūdžių ir gražių akimirkų bei malonių susitikimų. Iki!





Wednesday, July 06, 2016

Beetroot leaf soup/ Burokėlių lapų sriuba

Ar ne puikus metas liepos pradžia? Šiais metais taip jau išpuolė, kad liepą pradedame 9 dienų laisvadieniais visoje Turkijoje, nes pasibaigė Ramadano mėnuo. Stambulas ištuštėjo, nes daugelis pasinaudojo ilgomis šventėmis ir išlėkė į kurortus, vasarnamius ar pas giminaičius kur nors arčiau jūros. Tiesą sakant dabar idealus metas būti Stambule. Šiais metais taip ir nusprendėme. Liko ramiame mieste, priimame namuose svečius, rytoj gal išlėksime apsidairyti arčiau prie jūros. O dar šiandien juk liepos 6 d.- Mindaugo karūnavimo diena, kai turime progą apgalvoti savo tautiškuosius jausmus, kas esame ir kur einame. 
Man ypač patiko vienos buvusios kursiokės komentaras pasidalinant the Ball&Chain perdainuotą Lietuvos himną, kad štai lietuvių emigrantų sugrįžęs sūnus ir Airijos imigrantės įsikūrusios Lietuvoje duetas visiškai nekeliantis jokio pavojaus tautiškai vienybei, net jei kas ir bandytų teigti kitaip. Pasaulis didelis, todėl tereikia atverti širdis ir patiems pradėti būti geresniems. Su švente!
O dabar, vasaros viduryje, pats laikas gaminti patiekalus iš žalumynų ir daržovių lapų. Burokėliai turi nepaprastai gardžius lapus, kurie puikiai pagardina tradicinę burokėlių sriubą, suteikdami jai vasariško gaivumo. 

Burokėlių lapų sriuba

4-6 asmenims

Reikia:

1 svogūnas
2 česnako skiltės
1 morka
2 bulvės
1 nedidelė paprika
2 valg.š. aliejaus
druska pagal skonį
1/2 arb.š. maltų juodųjų pipirų
1/2 arb.š. džiovinto raudonėlio
1 lauro lapas
2l mėsos sultinio arba vandens
1 citrinos sultys
2 nedideli virti burokėliai
8 švieži burokėlių
saujelė šviežių krapų
Grietinės pateikimui

Gaminam:

Nulupkite svogūną, česnako skilteles, morką, bulves. Svogūną ir česnako skilteles smulkiai supjaustykite. Morką sutarkuokite. Bulves supjaustykite kąsnio dydžio kubeliais.  Iš paprikos išimkite sėklas ir smulkiai supjaustykite. 
Dideliame puode įkaitinkite aliejų. Sudėkite svogūnus ir česnakus. Pamaišykite ir kepinkite apie 2 minutes, kol pradės minkštėti, tada sudėkite morkas ir papriką. Pagardinkite druska, juodaisiais pipirais, džiovintu raudonėliu. Viską išmaišykite ir kepinkite dar apie 3 minutes. Suberkite bulves, įmeskite lauro lapą ir supilkite mėsos sultinį. Virkite apie 20 minučių. 
Virtą burokėlį nulupkite ir smulkiai sutarkuokite. Šviežius burokėlių lapus ir jų kotelius smulkiai supjaustykite. 
Į sriubą supilkite citrinos sultis. Sriubą išmaišykite ir paragaukite. Turėtų jaustis švelnus citrinos rūgštumas. Jei nesijaučia, įpilkite daugiau citrinos sulčių. Tada sudėkite pjaustytus burokėlių lapus ir kotelius. Pavirkite apie 3-4 minutes. Pabaigoje sudėkite tarkuotus virtus burokėlius, smulkiai pjaustytus krapus. Išmaišykite, virkite dar 5 minutes ir nuimkite nuo ugnies. 
Pateikite dubenėliuose. Jei norite, pateikite  su grietine.

We've started July with a 9-day celebration of Eid holidays. It's actually the best time to be in Istanbul as it seems that most people took advantage of a long week and escaped the city for beautiful seaside resorts of Turkey. We decided to stay at home, have some relatives over, then go to the seaside for a day and enjoy the comfort of our home. 
This recipe is to celebrate the 6th of July in Lithuania, the contry I come from, as we are commemorating the coronation of  King Mindaugas in 1253, also nowadays this day is called Statehood day. I grew up eating beetroot soup and each summer my mum used to make it with some fresh beetroot leaves that she would pick in her garden. #proudtobeLithuanian

Beetroot leaf soup


serves 4-6

What you need:

1 onion
2 garlic cloves
1 carrot
2 potatoes
1 small sweet pepper
2 tbsp oil
salt to taste
1/2 tsp  ground black pepper
1/2 tsp dried oregano
1 bay leaf
2l meat stock or water
1 lemon juice
2 small beetroots
8 fresh beetroot leaves
a handful of fresh dill


some sour cream to serve

What you have to do:

Peel onion, garlic, carrot and potatoes. Finely chop the onion and garlic. Grate the carrot. Cut potatoes into cubes. Deseed pepper and cut it in small pieces.
In a large pot preheat some oil. Add onion and garlic. Stir it and fry for about 2 minutes, when it softens, add carrots and peppers. Season with salt, black pepper, oregano. Stir it well and cook for 3 more minutes. Add potatoes, bay leaf and meat stock. Cook for 20 minutes.
Peel  and grate boiled beetroot. Chop beetroot leaves and stalks.
Add lemon juice to the soup, stir it and taste. You should feel the tart flavor of lemon. If you don't feel it, add a little more. Lemon juice will help to preserve vibrant beetroot color.  Add grated beetroot, fresh leaves and stalks.  Cook for 3-4 minutes. Add chopped dill, cook for 5 more minutes and remove from the heat. Serve in bowls. Serve it hot or warm with a spoonful of sour cream, if desired. Enjoy!

Friday, June 17, 2016

Carrot and black-eyed bean salad/ Morkų ir pupelių salotos


Prasidėjus vasarai noriu saltotų, bet tokių kurių pavalgiusi jausčiausi soti bent kelias valandas, nes juk tokiu oru neleisi dienas virtuvėje. Taigi iš anksto išsivirus pupeles, jas atvėsinus, šios salotos pasiruoš per kelias akimirkas, o ir pastovėję jos taps dar skanesnės, todėl nėra priežasties, dėl ko jų nereikėtų gamintis. 
Salotoms pasirinkau nedideles pupeles, turkiškai vadinamas borulce, bet realiai visos smulkios pupelės čia tiks. 

Morkų ir pupelių salotos


4 asmenims

Reikia:


1 st virtų pupelių
2 didelės morkos
2 pomidorai
saujelė gražgarsčių

padažui:
2 valg.š. obuolių acto
2 česnako skiltelės
2 valg.š. alyvuogių aliejaus
druska ir juodieji pipirai pagal skonį

Gaminam:


Pasiruoškite padažą. Nulupkite česnaką ir smulkiai sutarkuokite. Sudėkite į dubenėlį. Supilkite obuolių actą, alyvuogių aliejų ir pagardinkite druska bei juodaisiais pipirais. 
Supjaustykite pomidorą riekelėmis, gražgarstes taip pat pasmulkinkite. Morkas nulupkite ir sutarkuokite ar supjaustykite šiaudeliais, Pomidorus, pupeles, gražgarstę, morkas sudėkite į dubenį, užpilkite padažu, išmaišykite ir pateikite. Skanaus!


One day I was just looking into my fridge and was thinking of making something that is meat free and doesn't take much time to make. Summer is not the time I want to spend in a kitchen so salad was my choice. Carrot and garlic combination is classic but by adding some beans, tomatoes and apple vinegar, you get a filling meal that will fill you up for a few hours. 

Carrot and black-eyed bean salad


serves 4

What you need:

1 cup boiled black-eyed beans
2 large carrots
2 tomatoes
a handful of arugola

dressing:
2 tbsp apple vinegar
2 garlic cloves
2 tbsp olive oil
salt and black pepper to taste

What you have to do:

Prepare dressing. Peel and finely grate garlic. In a bowl mix apple vinegar, olive oil, garlic, salt and black pepper. Wisk it well. 
Peel and grate carrots or slice them in sticks. Cut tomatoes and arugola into smaller pieces. In a bowl combine carrots, tomatoes, arugola. Pour over the dressing. Toss your salad to coat. 
Serve and enjoy!



Thursday, June 09, 2016

Chicken wings and rice pilav / Vištienos sparneliai su ryžių plovu

Vištiena ir ryžiai - tai klasikinis Turkiškas derinys, žavintis daugelį, todėl jei jau nėra įkvėpimo, ką gaminti, jis visada išgelbsti. Kadangi dabar vasara, tai laikas įkaitinti grilius ir gaminti maistą lauke. Vienas iš mėgstamiausių dalykų keptų ant atviros ugnies mūsų šeimoje yra vištienos sparneliai. Jie greitai iškepa, riebalų odelėse, mėsa išlieka sultinga, net ir netyčia perkepus. 
Žinoma savo daugiaaukštyje aš milžiniškos terasos neturiu, o balkone griliaus taip pat nekuriu, todėl pas mane visą darbą atlieka orkaitė. Juk dabar jos visos tokios prašmatnios, su įvairiomis funkcijomis, todėl pats laikas išbandyti ir griliaus funkciją. 
Pateikite vištieną su svogūnų ir žagrenių pagardu, ryžiais, kuriuos pagardinkite kepintais vermišėliais, paruoškite jogurtu gardintas kepintas paprikas ir štai visa turkiška vakarienė. Teliks lavašo įsgyti ir galėsite jaustis lyg prie Viduržiemio jūros! :)



Vištienos sparneliai su ryžių plovu


4 asmenims

Reikia:


16-20 vištienos sparnelių 
1 valg.š. dūmo skonio paprikos miltelių (jei kepsite ant atviros ugnies, naudokite įprastus paprikos miltelius)
1/2 arb.š. kumino
1 arb.š. juodųjų pipirų
1 valg.š. džiovinto čiobrelio
druskos
2 česnako skiltelės
2 valg.š. obuolių acto
1 valg.š. citrinos sulčių
3 valg.š. alyvuogių aliejaus

Ryžiams:

1 valg.š. alyvuogių aliejaus
1 valg.š. sviesto
3 valg.š. vermišelių
1 st ryžių
2 st vandens
žiubsnelis druskos

Gaminam:


Vištienos sparnelius perpjaukite per pusę, kad atskirtumėte petelius nuo sparno dalies. Sudėkite į dubenį.
Sumaišykite marinatą. Dubenyje suberkite prieskonius, įtarkuokite česnaką, supilkite obuolių actą, citrinos sultis, aliejų, pagardinkite druska. Išmaišykite ir užpilkite vištienos sparnelius. Išmaišykite ir palikite marinuotis mažiausiai 30 minučių.
Įkaitinkite orkaitę iki 180C. Sunerkite sparnelius ant iešmelių (taip bus paprasčiau apversti, neatvėsinant orkaitės) ir juos sudėkite ant kepimo skardos. Nustatykite griliaus funkciją ir kepkite sparnelius apie 15 minučių, tada juos apverskite ir kepkite dar apie 10 minučių, kol bus gražiai apskrudę.
Pasiruoškite plovą. Ryžius nuplaukite po bėgančiu šaltu vandeniu. Puode įkaitinkite aliejų ir ištirpinkite sviestą, suberkite vermišelius ir kepinkite apie 3 minutes kol šiek tiek pakeis spalvą, taps rusvos spalvos. Suberkite ryžius ir išmaišę, pakepinkite dar apie dvi minutes, tada supilkite verdantį vandenį ( iš virdulio) ir įberkite druskos. Uždenkite puodą dangčiu ir virkite ant nedidelės ugnies apie 10 minučių, tada išjunkite ugnį ir palikite ryžius pastovėti apie 5-8 minutes. 
Pateikite vištienos sparnelius su ryžiais, mėgstamomis salotomis ar pagardais. Skanaus!



Chicken and rice is most probably the most comforting combination I have found while living in Turkey. So whenever I am stuck in a rut, I remember this meal and it never lets me down. To add a bit of Mediterranean Sea flavor, I added a bit of smoked parika powder and served with onion and sumac relish. Everyone's happy! 
You can cook the wings over a grill or in the oven. Enjoy!

Chicken wings and Turkish rice


serves 4 

What you need:


16-20 chicken wings
1 tbsp smoked paprika powder
1/2 tsp ground cumin
1 tsp black pepper
1 tbsp dried thyme
salt to taste
2 cloves of garlic
2 tbsp apple vinegar
1 tbsp lemon juice
3 tbsp olive oil

Rice:

1 tbsp olive oil
1 tbsp butter
3 tbp vermicelli
1 cup rice
2 cups water
a pinch of salt

What you have to do:


Cut chicken wings in half to seperate drumsticks from the wing part. Put them into a bowl.
In another bowl mix the marinate. Add all the spices, grated garlic, apple vinegar, lemon juice and olive oil, season with salt. Mit it well and pour over the chicken. Stir and leave to marinate for at least 30 minutes.
Preheat the oven up to 180C. Put chicken wings on skewers. Place them on a baking tray and cook in the oven (grill mode) for 15 minutes, then turn the wings upside down and cook for 10 more minutes until cooked through.
Make rice. In a pot heat the oil and melt butter. Add vermicelli and cook them for 3 minutes until they get light brown, then add washed rice. Stir and cook for 2 more minutes. Then pour in water and a pinch of salt. Cover the pot and cook for 10 minutes, then leave it to rest for 5-8 more minutes. 
Serve chicken wings with rice and your favorite fresh salad. Enjoy!



Tuesday, June 07, 2016

Sriuba su jautienos kukuliais / Turkish style soup with beef meatballs


Mano pažįstamųjų tarpe žmonės arba mėgsta sriubą. arba ne. Kaikurie pasakoja apie beveik magiškas sriubos galias, o kitiems jos gali net nebūti. Aš pati dar vis neapsisprendžiu, nes kartais tikrai jos pasiilgstu, tačiau gali praeiti kelios savaitės ir aš jos vistiek nenorėsiu. 
Vakar prasidėjo Ramadano mėnuo ir tradiciškai tai mėnuo, kai sriubos tiesiog karaliauja. Greičiausiai todėl, kad pasnikaujant visą dieną, vakarienę norisi pradėti nuo kažko šilto ir maistingo. 
Mūsų namuose tokios sriubos valgomos, kaip pagrindinis patiekalas, todėl paprastai šalia užtenka tik kokio pyragėlio ar salotų. 

Sriuba su jautienos kukuliais


6 asmenims


Reikia:


kukuliai:
200g maltos jautienos (du kartus maltos)
3 valg.š. ryžių
1/2 arb.š. džiovinto čiobrelio
3 valg.š. miltų

Sriuba:

1 svogūnas
1 morka
2 valg.š. alyvuogių aliejaus
2 l mėsos sultinio
200ml natūralaus jogurto
2 valg.š. miltų
1 kiaušinio trynys
1 arb.š. džiovintos mėtos
1/2 arb.š. juojųjų pipirų
žiubsnelis aitrios paprikos
1 valg.š. sviesto
druskos pagal skonį

Gaminam:


Paruoškite kukulius. Dubenyje sumaišykite jautieną, džiovintą čiobrelį ir ryžius. Minkykite apie minutę, tada suformuokite nedidelius maltinukus ( virto avinžirnio ar pupos dydžio). Visus maltinukus apvoliokite miltuose.
Nulupkite svogūną ir morką, smulkiai supjaustykite. Puode įkaitinkite šlakelį aliejaus ir sudėkite svogūną ir morką. Kelias minutes pakepinkite, tada suberkite paruoštus ir miltuose apvoliotus kululius, užpilkite sultiniu ir virkite apie 15 minučių. Druskos kol kas nedėkite.
Dubenyje išmaišykite jogurtą, kiaušinio trynį ir miltus. Į tą patį dubenį įpilkite šiek tiek karšto sriubos sultinio, greitai išmaišykite, tada į puodą supilkite ogurto ir miltų mišinį. Maišykite, kol sriuba užvirs. Įberkite druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį ir pavirkite dar apie 2 minutes. Nuimkite nuo ugnies.
Nedideliame puode įštirpinkite sviestą ir į jį supilkite džiovintas mėtas. Supilkite šį mišinį į sriubą. Pateikite. Prieš valgant apiberkite aitriąja paprika. Skanaus!



Ramadan month has started so it seems everyone  suddenly remembered soup recipes! Indeed there's no iftar (meal after the fast) is possible without soup. So today I'm sharing a recipe of a soup that is filling enough to call it a full meal especially if served with some savory pastry or borek.

Turkish style soup with beef meatballs


serves 6

What you need:


for meatballs:
200g ground beef
3 tbsp rice
1/2 tsp dried thyme
3 tbsp flour

for soup:

1 onion
1 carrot
2 tbsp olive oil
2 l meat stock
200ml natural yogurt
2 tbsp flour
1 egg yolk
1 tsp dried thyme
1/2 tsp black pepper
a pinch of red pepper flakes
1 tbsp butter
salt to taste

What you have to do:

In a bowl mix ground beef, thyme and rice. Mix it for a minute and shape small (Chickpea size) meatballs. Roll them in flour just to coat them.
Peel and cut into small cubes carrot and onion. Preheat a pot with a little oil and fry vegetables for two minutes. Add meat stock and bring it to boil. Then add meatballs and cook for 15 minutes. Do not add any salt yet.
In a bowl mix yogurt, egg yolk, flour until smooth, then pour in a little soup stock and mix. Pour the mixture into a pot of soup. Add black pepper. Stir constantly until soup starts boiling. Cook for 2 minutes. Add salt and remove from the heat, 
In a pot melt butter and then mix in dried mint. Pour it into soup. 
Serve. Before eating add a pinch of red pepper flakes to add some heat. Enjoy!


Wednesday, June 01, 2016

28 things you should taste in Istanbul / 28 patiekalų, kuriuos verta paragauti Stambule

Mane suka daug žmonių, kurie kažkokiu būdu yra susiję su maisto gamyba arba paprasčiausiai mėgsta įdomiai pavalgyti. Kartais atsidarius Facebooką atrodo, kad Lietuva yra gurmanų kraštas, kur kiekvienas žino geriausią restoraną, kur kažkas geriausiai gaminama, kur pateikiamas geriausia kava, ar prašmatniausi vynai. Galvojate Turkijoje yra kitaip? Ištiesų žmonės visur yra vienodi, todėl ir Stambule kiekvienas žino, kur geriausias kebabas, žuvis, kur gražiausi vaizdai ar baklava. Prisipažinsiu mano skonis visai neišlavintas, nes kažkodėl daugeliu atveju nematau skirtumo. Tokiame mieste, kaip Stambulas, kur gyvena keliolika milijonų žmonių, dirbant restorane labai greitai galima išmokti pagrindinių turkiškos virtuvės patiekalų, o įgūdžius išlavinti galima taip pat per ilgai neužtrunkant (tiesą sakant jau matau, kaip į mane lekia profesionalų žvilgsniai ir akmenys), nes vietiniai mėgsta valgyti restoranuose, todėl net ir mažiausia vieta paprastai turi pakankamai klientų. 
Atvažiavus į Stambulą ar į bet kokį kitą Turkijos miestą galima rasti daugybę tradiciškų restoranų greičiausiai netgi pačiame viežbutyje, kuriame apsistojate, tačiau paprastai čia rasite įvairiausių kebabų, kuriuos tikrai verta paragauti. Tačiau čia surinkau keletą patiekalų, kuriuos išbandę tikrai galėsite teigti, kad pažįstate turkišką virtuvę.

Pradėkime nuo pusryčių. Nors sakoma, kad per atostogas reikia bent jau išsimiegoti, todėl galima ir ilgiau lovoje prasivartyti. Tačiau jei esate Stambule, ši taisyklė negalioja, nes čia reikia, kuo daugiau pamatyti, aplenkti ilgas turistų eiles ir žinoma rasti laiko pasimėgauti stulbinančiais Stambulo Bosforo ir Auksinio Rago sąsiaurių vaizdais bei miesto architektūra. 

1. Kaymak - iš buivolių pieno gaminama tirštinta grietinėlė paprastai pateikiama su medumi. Visą šį gėrį tereikia užsitepti ant šviežios duonos ir valgyti užgeriant arbata - turkišku stiliumi.
Kaymak ve bal

2. Menemen - kiaušinienė su pomidoru ir paprikomis. Tokius pusryčius rasite daugelyje kavinių ar užeigėlių. Nesikuklinkite ir imkite duonos gabalėlį ir tiesiog jį merkite į šį kiaušinių gėrį, bei valgykite. Niekas nesmerks jūsų dėl prastų manierų, nes čia Turkija.

3. Simit, açma, poğaça ir visos kitos bandelės tiesiai iš karučio ar nedidelės kepyklėlės. Kodėl? Nes jos nepaprastai skanios! Simitai traškūs, acma minkšta, o pogaca - mielinė bandelė su įdaru. Paragaukite pogaca pagardintos krapais ir fetos sūriu.
Simit ve çay

4. Suvalgykite sriubos pusryčiams! Çörba išties ne tik vakarienei ar pietums, tai vienas iš puikiausių patiekalų pusryčiams! Pasirinkimas platus - nuo lęšių sriubos (tr. merçimek çörbasi) iki avių galvos ar jaučio skrandžio sriubų, kurios suteiks sotumo iki vėlyvų pietų, o jei pasitaikė ne koks oras, puikiausiai sušildys. Nepamiškite apšlakstyti sriubos citrinos sultimis  ir aitriąja paprika. Juk sakiau, pusryčiaujame Turkish style!
Raudonųjų lęšių sriuba
Tavuk suyu corbasi - vištienos sriuba

























 5. Peynir arba sūris. Stambule ar bet kuriame kitame mieste galima papusryčiauti ir nenuėjus į restoraną. Paprasčiausiai užsukite į bet kurią maisto prekių parduotuvę, ar kitą nedidelią sūrio parduotuvę, o gal tiesiog praeinant pro Prieskonių turgų, kur pamatysite krūvas įvairiausio sūrio. Paprašykite kelių rūšių sūrio, tarkim po 200g, šiek tiek alyvuogių, gatvėje nusipirkite simitą ir ant suolelio pasimėgaukite tokiais greitais pusryčiais. O jei išdrįsite, pvz. šalia Prieskonių turgaus esančioje Kurukahveci parduotuvės esančiame sandelyje darbininko paprašyti kavos ar arbatos (patikėkite, tai tikrai yra įprasta, o ji ir kainuos daug pigiau nei kavinėse), tai pusryčiai taps tikru nuotykiu!

Peynir ve zeytin


Po pusryčių, pats laikas apsižvalgyti po miesto įžimybes. Todėl nešvaistykite laiko! O jei norėsis kažko atsigerti, štai prašom:

6. Meyve suyu - vaisių sultys, tiesiai iš gatvės pardavėjo! Kažkodėl pastaraisiais metais Stambule tapo lyg ir mada gerti granatų sultis, kurios Sultanahmete parduodamos lyg koks auksas (kartą paprašė 10TL), tačiau čia rasite įvairių kitų vaisių, todėl rinkitės sultis pagal metų laiką, nes tik taip gausite didžiausią naudą ir jos bus skaniausios!
Meyve suyu


7. Boza - fermentuotas gėrimas, kuris manoma turi daug vitaminų ir vos ne magiškų sveikatą gerinančių savybių, tačiau jį verta paragauti, nes jis tikrai skanus ir įdomus. Beto, vien tradicinės Vefa Bozacisi parduotuvės radimas gali būti didelis nuotykis! Beja, boza tradiciškai geriama apibėrus cinamonu, o kartais net su skrudintais avinžirniais.



Vefa Bozaci
8. Ayran - jogurto ir vandens gėrimas, pagardintas druska. Jis puikiai tiks su bet kuriuo aštresniu patiekalu, beto puikiai gaivina karštą vasarą. Tik kažkodėl turkai mano, kad ayrano negalima gerti su žuvies patiekalais, todėl žuvies restoranuose greičiausiai jo ir neparduos.
Ayran
9. Turşu suyu. Jei manote, kad ayranas yra labai jau egzotiškas gėrimas, tai prašom tada paragauti turšu suyu, kitaip sakant daržovių marinato, kuris parduodamas visose marinuotų daržovių parduotuvėse, beto ne kartą mačiau šį gėrimą parduodant ir Eminonu, prie pat laivelių prekiaujančių sumuštiniais su žuvimi. 







10. Şalgan - tamsiųjų morkų, ridikų ir burokėlių fermentuotas gėrimas, kurį arba mėgstate arba ne. Jis gana aitrus, paprastai geriamas su kebabais. 


Jei vien gėrimais sotūs nebūsite, paragaukite gatvės maisto, nes kas turi laiko per pietus kelias valandas restorane sėdėti. 

11. Pide - plokščios duonos paplotėlis su įvairiais įdarais, paprastai valgomi užgeriant ayranu. Nors daugelis restoranų turinčių akmens krosnis, jas kepa. pabandykite surasti Mavi Halic Pideci siauroje gatvelėje netoli Egiptietiško prieskonių turgaus

12. Lachmacun - plonas tešlos pagrindas su daržovių ir mėsos užtepu. Paprastai iškepus pagrindas būna traškus, o jis valgomas apšlakščius citrinos sultimis, apdėjus petražolėmis ir susukus į ritinėlį. Žinoma, čia taip pat nepamirškite ayrano.



14. Balık ekmek - sumuštinis su skumbre. Nors visi skuba šį sumuštinį valgyti prie pat Galata tilto, nes jis jau yra tapęs šios vietos simboliu, tačiau jis parduodamas beveik visose Stambulo pakrantėse, tiek restoranėliuose, ar tiesiog iš nedidelio laivo. 

Balik ekmek



14. Hamsi tava - arba kitaip sakant kepinti ančiuviai. Žinoma juos galima valgyti restorane, tačiau visai smagu nusipirkti prie Auksinio Rago esančiame žuvies turgelyje čia pat skrudintų ančiuvių. Puikus gatvės maistas - at its best!
Hamsi tava


15. Ciğ köfte - aštrūs bulguro ir aitrios paprikos pastos maltinukai, kurie parduodami tiesiog salotos lape arba susukus į traškios salotos lapą. Pavadinimas kilęs iš turkiško žodžio "cig" reiškiančio žalias, nevirtas, nes jie nėra verdami, tik ilgai ir kantriai minkomi stiprių rankų, kol gaunasi vienalytė masė. 



15. Tantuni - smulkiai pjaustyta jautiena, kiepinama specialioje keptuvėje su pomidorais ir aitria paprika, o vėliau visas gėris yra susukamas į lavašo suktinuką. Beja, tai tik aštraus maisto mėgėjams!
16. Tavuk doner arba tiesiog doner. Nežinau, kaip daugeliui, tačiau doneriai man skaniausi su vištiena, kurie susukti į lavašą kartu su marinuotomis daržovėmis ir salotų lapais. 

17. Kumpir - krosnyje kepta bulvė su beprotiškiausiai suderintu įdaru, kurį galite patys pasirinkti, arba tiesiog paprašyti "karışık" - maišytą, o tai reikš, kad paliekate daug erdvės pardavėjo fantazijai. Bet negaliu sakyti, kad neskanu, netgi labai gardu!


18. Gözleme - kaip mano mama sako "lietinis blynas su įdaru", tačiau keptas visai kitaip, paprastai prie žemo staliuko sėdinčios moterėlės. Įdarus taip pat galite pasirinkti, tačiau populiariausi gozleme būna su špinatais, sūriu, bulvėmis arba kepinta jautiena. 



19. Mısır - arba tiesiog apvirta ir apkepta kukurūzo burbuolė. Neabejotai, tai vienas iš sveikiausių ir ekononiškiausių pasirinkimų. 
20. Sokak pilavı - gatvės plovas su avinžirniais ir vištiena, kuriuo dažniausiai mėgaujasi vietiniai skubėdami iš darbo ar šiaip keliaujant. Šio plovo paslaptis greičiausiai yra naminis vištienos sultinys ir sviestas, kuris puikiai dera su ryžiais ir avinžirniais. Eminonu rajone, ties Fatih, rasite ne vieną restoranėlį prekiaujantį būtent šiuo plovu, o pavakariais, prekeiviai su karučiais pilnais plovo pasirodo ties pagrindinėmis autobusų stotelėmis ar aikštėse.
21. Su börek arba tiesiog börek. Visi kepiniai, kurie paprastai sudėti už stiklinių vitrinų traukia ne vieną turistą, tačiau tikrai nereikia tokių vietų aplenkti, nes turkiški borekai yra įvairiausių rūšių, todėl nors vieną ar porą tikrai verta paragauti. Su borek- šiek tiek lyg ir nori priminti itališką lazaniją, tačiau tikrai daug kuo skiriasi, pirmiausiai dosniu kiekiu sviesto!

Artėjant vakarui, laikas pasirinkti jaukią vietelę, o jų pasirinkimas taip pat gausus. Nuo naminio maisto restoranėlių (tiesa, jie gana dažnai anksti užsidaro), kebabų ir šiaip mėsos patiekalų ar žuvies restoranų. Žinoma galite užsukti ir į pasaulyje garsėjančių virtuvės šefų restoranus, tačiau čia jau kita tema.  
Taigi ką verta paragauti. 
22. Meze - užkandžiai. Mažose lėkštelėse patekiamos užkandėlės, pateikiamos prieš pagrindinį patiekalą. Tai gali būti užtepėlės, šviežia duona su sviestu ir sūriu, marinuotos daržovės, žuvis ar daržovės virtos alyvuogių aliejuje.




23. Dolma ir sarma - įdarytos daržovės su ryžiais ar bulguro kruopomis. Žinoma kiekvienas regijonas ir šeimininkė turi savo receptą, tačiau esnaf lokantasi (darbininkų valgyklos tipo restoranai, kuriuose maistas būna jau paruoštas padėkluose, o svečiams tereikia pirštu parodyti, ką norėtų paragauti). Dolma gali būti įvairios daržovės - baklažanai, cukinijos, paprikos, porai, artišokai, bet kas kas tuo metu labiausiai patiko virtuvės šefui. Sarmos dažniausiai būna vynuogių arba kopūstų lapuose įsukti ryžiai. Nerašyta taisyklė, kad jei patiekalas pateikiamas šaltas, jame nebus mėsos, tai bus vadinama meze/ užkandžiu, o jei šiltas, tada jis jau su mėsa ir valgomas, kaip pagrindinis patiekalas. 

24. Içli köfte - kepti bulguro maltinukai, įdaryti kepinta jautiena ir dažniausiai graikiniais riešutais. Istiklal gatvėje, ties Galatasaray aikšte visada pamatysite jais prekiaujantį vyrą iš Sabırtaşı restorano, kuris yra čia pat 5-tame aukšte. Žinoma, šiuos kofte dažnai pateikia ir kaip užkandį daugelis restoranų.

25. Köfte arba kotletai su visais jiems prideramais pagardais. Kaip ir kiekvienoje šalyje maltinukų-kotletukų yra visokio dydžio ir formų. Turkijoje jie paprastai pateikiami su pupelių salotomis arba kepintomis daržovėmis. Taigi pasirinkimas platus!
26. Hünker beğendi arba avienos troškinys pateiktas ant šiltos degintų baklažanų ir sūrio tyrės. Tai vienas iš Osmanų virtuvės patiekalų, todėl jei neturite laiko užsukti į autentišką osmanų virtuvėje specializuojantį restoraną (pvz. Asitane), tai nors paragaukite šio patiekalo, nes jis puikiai atskleidžia sultono virtuvėse ištobulintus patiekalų skonį. Paprasti ingridientai, paruošti su kruopštumu ir išmone, puikiai atskleidžia Osmanų virtuvės subtilumą, kuriuo stambuliečiai taip didžiuojasi. 


27. Ciğer arba kepenėlės. Atrodo, kas čia tokio, tačiau greičiausiai pats pateikimas būtent ir suteikia ypatingumo paprasčiausioms kepenėlėms. Taigi ar keptos aliejuje, ar ant žarijų, jos visada bus pateiktos su svogūnų pagardu, citrina ir žagrenio priekoniu. 


28. Kebap - kebabai. Net nežinau tikslaus skaičiaus kebabų rūšių, kuriuos galite paragauti Turkijoje, tačiau bet kokiu atveju paragauti tikrai verta. Nuo avienos, jautienos ar vištienos paprasčiausių kebabų ant iešmų, iki tandır, Iskender, Bursa, Adana, şiş, çöp, testi, tepsi, kağıt ir kitų rūšių. Žodžiu, galite nesukti galvos ir kas dieną vis kitokį kebabą valgyti. 



Skanaus!

Jei ieškote daugiau informacijos apie Stambulą, tai ją galite rasti mano knygoje Savas Stambulas, o jei norite patys namuose išbandyti daugelį iš šių patiekalų, pavartykite mano pirmąją knygą Turkijos virtuvė


Tavuk kebabi