Monday, November 22, 2010

Mano pavėluota „Languota prijuostė“: bloger'is irgi žmogus bei baklava


Greičiausiai ir aš iš tų žmonių, kurie turi ydą daugkam rasti pasiteisinimus. O juk tai deja vistiek nepateisinama. Taip ruošiausi Aukojimo šventei, švenčiau tas šventes, ir visai pamiršau planus sudalyvauti projekte „Languota Prijuostė“, bet galvoju, juk geriau vėliau nei niekada, o ir nauja tema paskelbta, tai kol aš dar ruošiu nuotraukas naujausiai užduočiai, papasakosiu apie save. Tiesa sakant, jau daug kartų rašiau apie save, dėjau nuotraukas iš kelionių ir klajojimų tarp siaurų Turkijos miestelių gatvių ir ypač turgelių.

Pradedam

Taigi aš Jolita, kilusi iš Kėdainių rajono, ir esu meilės emigrantė nutekėjusi į Turkijos didžiausią miestą Stambulą. Butent šiame mieste ir prasidėjo mano pažintis su Turkija, kuri buvo paremta tik stereotipais ir laimei daugelis visiškai nepasitvirtino.

Na negalvokite, kad iš karto pajutau meilę Turkijai, jos žmonėms ir jos kultūrai. Kiekvieną dieną vis mokausi suprasti kas yra kas, kodėl yra taip, o ne kitaip. Kas yra tradicijos, o kas tik vieno žmogaus pasvarstymai. Geriausia, ką išmokau gyvendama šioje kontrastų šalyje, tai nevertinti žmogaus pagal stereotipus, nes dėja, greičiausiai busi neteisus. Tai kas yra norma vienoje šeimoje, bus visiškai nepriimtina kitoje. Ir taip pat yra tiek daug dalykų, kuriuos tikrai būtų verta išmokti... bet čia jau kita tema.

O kas esu aš?

Pirmiausia esu žmona, kuriai svarbu paruošti greitą bei sveiką vakarienę savo šeimai, bei kartais palepinti vienu kitu desertu. Mano vyras net kartą yra prasitaręs, kad iš manes per daug išmoko apie maistą, bet man smagu matyti jį kartais ateinantį pamaišyti mano puodų ar dengiantį stalą vakarienei. Beja, sekmadienis yra diena, kai gamina būtent jis, nors tai žinoma yra tik vakarienės užsakymas iš mano mėgstamo restorano, bet vistiek malonu.

Aš taip pat esu iš tų žmonių pas kurią giminaičiai atvažiuoja pavalgyti. Kartais pagalvoju, kad ir per dažnai tie giminaičiai atvažiuoja, bet greičiausiai komplimentai, kuriuos išgirstu atperka visą vargą. O dar turkų kalba turi daug mandagumo frazių, kurios tikrai labai jau pamalonina, ypač kai jas ištaria mieliausia vyro dukterėčia Ela. O ji tikrai yra greitai augantis angeliukas!

Taip pat esu nepataisoma svajotoja. Kartais skaudžiai išgyvenu, kai svajonės neišsipildo, bet butų dar skaudžiau, jei negalėčiau svajoti. Kas met per Naujuosius metus užrašau savo svajones, tikėdamasi, kad jos išsipildys, ir nenustojus galvojus, kad reikia tik daug kantrybės ir viskas bus gerai.

Kas mane įkvepia gaminti?

Atvažiavus gyventi į Turkiją, patekau į aplinką, kur beveik nevalgo bulvių, nėra silkės, nesūdytos varškės, rūkytos mėsos ar žuvies, bet šviežių daržovių apstu visus metus. Butent dėl to aš kartais pagalvoju, kad galėčiau buti vegetare, nes daržovės juk tokios skanios!

Taigi turkiškas maistas ir buvo pirmasis mano įkvėpimo šaltinis, todėl kas kartą einant į svečius aš stengiuosi išsiaiškinti kaip kas yra gaminama. O juk tikrasis šalies maistas yra ne restoranuose, o namuose už storų užolaidų, kur moterys ruošia vakarienę savo šeimoms. Vis dar negaliu atsistebėti turkų tradicijomis maisto atžvilgiu, nes kad ir kokia šiuolaikiška šeima bebūtu, vis tiek jie valgo tradiciškus patiekalus atsineštus iš mamų ar močiučių namų, todėl užsienio šalių virtuvės nėra čia labai populiarios.

Antrasis įkvėpimo šaltinis yra gausybė televizijos laidų, kurių gausa negaliu atsidžiaugti. Gyvendama Lietuvoje dar prieš 4 metus neturėjau kabelinės televizijos ir kelių šimtų kanalų, tai kai visa tai pasikeitė, galiu mėgautis Jamie Oliver, Gordon Ramsay, Martha Stewart, Anjum Anand, Ching-He Huang ir daugelio kitų gaminamų patiekalų įdėjomis, o kur dar internetas ir draugė Amazon, kuri taip greitai pristato mano užsakytas knygas ir žinoma mano vyras, kuris yra tobulas valgytojas, kuriam viskas skanu ir niekada niekuo nesiskundžia.

Ką aš mėgstu daryti?

Greičiausiai kaip ir daugelis blogerių esu žmogus, kuris gali kalbėti apie maistą visą laiką, tačiau ir nuo to kartais noriu atsitraukti dėl asmeninių ar darbo priežasčių, taigi turių silpnybę rankdarbiams, bet čia jau priklauso nuo sezono.

Rudeniop mėgztu megzti, bet dėja dar nesugebu numegzti kojinių kulno, pavasariais mėgstu siuvinėti kryželiu, o vasarą neriu vašeliu.

Taip pat jauciu didžiulę aistrą gėlėms. Šiuo metu laukiu dviejų orchidėjų ir čiobrelio žiedų... šis laukimas tikrai sukuria stebūklingą laukimo nuotaiką.

Kita mano aista yra įvairios parduotuvėlės ar turgeliai, kurie siūlo įvairius prieskonius ar šiaip įdomesnius produktus ar įdomius indus. Oi apie lėkštes galėčiau daug pasakoti, dar daugiau norėčiau įsigyti. Kas kartą užsukus į tokią parduotuvėlę kažkoks kirminiukas viduje sujuda, tiesiog visko norisi, nors ir nėra nei kur dėti, nei tai yra būtina, bet juk norėti sau neuždrausi...

Taip pat mėstu skaityti knygas su kokiais nors detektyviniais elementais, kur daug paslapties ir intrigos, veiksmo. Nesu iš tų žmonių, kurie mėgtų landžioti po rašytoju pasmamonės gelmes, bandydama suprasti kas ir kaip. Gyvenimas ir taip painus bei sudėtingas, todėl skaitydama noriu tik trupučio paslapties, trupučio meilės, intrigos, veiksmo ir laimingos pabaigos. Juk gera, kai knyga suteikia teigiamu emocijų...

Koks patiekalas aš būčiau?

Negalėčiau išsirinkti vieno patiekalo, todėl gal apsistočiau ties ta pačia lėkšte, kurios pirkimas, dėjimas ant stalo, maisto į ją dėjimas ir paskui valgymas iš jos suteikia tiek džiaugsmo... O dalintis džiaugsmu su mylima šeima ir yra didžiausia palaima!

Pabaigai:

Pasibaigusio Kurbam Bayram'o arba Aukojimo šventės proga, siulau jums baklavos receptą, kad gyvenimas būtų saldesnis.

Šį kartą baklava tikrai puikiai pavyko ir sulaukiau pačių geriausių komentarų tiek iš vyro, tiek iš jos šeimynos ir didžiulis baklavos padėklas buvo greitai suvalgytas.

Ši baklava gaminta pagal Turkiškąją tradiciją su pistacijomis ir be jokių prieskonių kaip, kad Graikai mėgsta. Taigi kaip jau nusprendėm su keliais mano facebooko draugais, žmogus sugalvojęs šį gardėsį, tikrai yra genijus, nes iš paprastų ingridientų galima tokį gardumyną pagaminti.

Reikia:

25 lakštų filo te6los pakelio
250gr sviesto
200gr išgvaldytų nesūdytų pistacijų
4 v.š. rudojo cukraus

sirupui:

4 stiklinių cukraus
4 stiklinių vandens
1 citrinos sulčių

Gaminame:

1. Pasiruošiame sirupą, supilame cukrų ir vandenį į puodą ir užverdame, bei verdame apie 10 min, tada supilame citrinos sultis ir paverdame dar 3 minutes. Paliekame sirupą atvėsti.

2. Pistacijas susmulkiname smulkintuve. Čia jau kaip jums patinka, mums patinka šiek tiek didesni pistacijų gabaliukai. Tada sumaišome pistacijas su ruduoju cukrumi.

3. Ištirpiname sviestą.

4.Imame kepimo formą, geriausiai tokio dydžio kaip ir filo tešlos lakštai.Ištepame sviestu ir klojame lekštus. Kiekvieną lakštą aptepame sviestu. Taip sudedame 10 sluoksnių. Tada sudedame puse pistacijų, tada vėl dedame du sluoksnius filo tešlos, nepamirštame ištepti sviestu. Vėl sudedame likusias pistacijas. Tada vėl dedame likusiuos lakštus su sviestu.
5. Kai baigiame dėti lakštus, supjaustome kvadratėliais arba trikampiais kepimo formoje. Dar kartą aptepame sviestu ir dedame į įkaitintą orkaitę apie 180C. Kepame apie 30-40 min kol gražiai apkeps. Viršutiniai sluoksniai turi buti labai traškūs ir pakilę. Išimame iš orkaitės ir iš karto apipilame atvėsusiu sirupu. Paliekame atvėsti.

6. Prieš pateikiant galite vėl apiberti smulkiai maltom pistacijom. Taip pat kartais baklava pateikiama su Turkišku kaymaku - tirštos grietinėlės giminaičiu ar ledais. Na ir žinoma stikline vandens ar arbatos, nes tikrai saldu saldžiausia. Skanaus!!

Šiaip baklavos nereikia dėti į šaldytuvą ir ji tikrai gerai išsilaiko. Jei planuojate ilgiau laikyti, tai dėkite į šaldytuvą, bet prieš valgant bent pusvalandį palaikykite kambario temperatūroje.

10 comments:

  1. Nepyk, negaliu nepakomentuoti :)
    sakai, kad užsienio restoranai nėra labai populiarūs, tačiau netgi gyvendama Turkijoje žymiai trumpiau nei tu, pastebėjau labai didelį turkų potraukį greito maisto restoranams... žinoma, gal tai daugiauasia jaunimo problema, atčiau faktas tas, kad visgi yra šioks toks tolimas nuo tradicijų ir didelis žvilgsnis į Vakarus...

    ReplyDelete
  2. Tu visiškai teisi, turkijoje labai populiarus visi burger kingai ir taip pat pica yra megstamas patiekalas. Bet as kalbu apie namini maista. Namuose picu retai jau kas kepa, nebent saldyta is parduotuves, sushi tikrai labai jau retai kas gamina namuose ir pan. Per sventes turku namuose rasi tik tradiciska maista, tradiciskus saldumynus ir pan. Na o pvz i lietuviska baliu nueik, tai rasi ir lavaso suktinukus, ir krabu lazdeliu salotas, o jei kas susi susuks, tai bus vakarelio zvaigzde! Bet tai nera blogai, nes Lietuviska tradicine virtuve gana paprasta ir skurdi, todel zmones nori ivairumo, o kai turku virtuve yra labai ivairi, tai todel per daug jie neziuri i kitu salis. Bet as visada uz ivairove.

    ReplyDelete
  3. Įdomu susipažinti, Jolita!

    ReplyDelete
  4. Šiltai, paprastai ir jaukiai :) Gera skaityti! Ačiū už gražias mintis ir receptą!!

    ReplyDelete
  5. Aciu uz komentarus! Tik tu Modesta, mano klaidu netaisyk, nes speju tavo raudonojo tusinuko neuztektu!!! :)

    ReplyDelete
  6. Jolita, puikiai parasyta, aciu :)

    ReplyDelete
  7. Koks truputį egzotika kvepiantis įrašas... pavydu tų daržovių ir vaisių visus metus, va čia tai tikrai. Bet, kita vertus, be varškės būtų labai liūdna irgi :)
    Malonu susipažinti! :)

    ReplyDelete
  8. Kažkodėl tik dabar pastebėjau šį pasakojimą.
    Labai jauku skaityti. Šypsausi tau į monitorių.

    ReplyDelete
  9. Labai suviliojo Jūsų baklava, sakykit, kiek turėtų sverti tas 25 filo tešlos lakštų pakelis?

    ReplyDelete
  10. Apie 250-300gr. Paprastai pas mus parduoda 50 lakstu, tai buna 500gr. pakuote.

    ReplyDelete

Thank you for taking your time and leaving a comment!