Paskutinę spalio savaitę turėjau progą apsilankyti šiaurinėje Turkijos dalyje netoli Juodosios jūros įsikūrusiame Kastamonu mieste. Jei jau kurį laiką skaitote mano tinklaraštį, tai gal atsimenate mano pasakojimus, kad karts nuo karto pas mane į svečius atvyksta viena lietuvaitė Elena, tai taip išėjo, kad dėl jos vyro naujų pareigų, teko jiems išsikraustyti į gana nuošalų Juodosios Jūros kampelį.
Iš ties gal ir netikslu Kastamonu miestą vadinati nuošalia vieta, nes visgi turi savo oro uostą, kuris tiesa teturi vieną reisą Stambulas-Kastamonu-Stambulas tris kartus per savaitę žiemos sezonu. Pats oro uosto pastatas mažesnis netgi už Kauno oro uostą, taigi lėktuvas sustoja prie pat oro uosto pastato, o tik įėjus į jį pamatai lagaminų konvejerį ir laukimo salę. Taip pat čia apsauga dirba ypač atidžiai ( kaip kad ir Kauno oro uoste), kad net įspėja dėl vandens buteliuko, kuris turi būti išgertas iki lipant į lėktuvą, rankinė taip pat patikrinama. Stambulo Attaturk oro uoste tokius dalykus jau buvau pamiršusi, bet tai mažų miestelių savybė ir tai nėra blogai.
Išskridome iš Stambulo, kai dangus buvo apsiniaukęs ir laiks nuo laiko linojo, bet po 55 minučių skrydžio nusileidome saulėtame, nors ir vėsokame, Kastamonu su nuostabiu kalnuotu kraštovaizdžiu. Išties buvo labai gera pajusti gaivų orą, negirdėti mašinų ir milijono žmonių keliamo triukšmo, nes čia mašinų per daug nesimato, o ir žmonių nėra daug. Pačiame mieste sakoma, kad gyvena apie 100 tūkstančių žmonių.
Kitą dieną išsiruošėme apsižvalgyti po miestą. Kadangi tai buvo Respublikos dienos išvakarės(spalio 28d), daugelis žmonių darbus baigė anksčiau. Vakarėjant gatvės pilnėjo, matėsi, kad miestas ruošiasi rytojaus šventei, nes visur plėvesavo vėlevėlės, bevaikštant galima buvo pamatyti šventiškas uniformas dėvinčius pareigūnus. Pirmiausia pasukome papietauti į vieną iš nedaugelio tradiciškų patiekalų restoraną. Paprastas interjeras, mandagūs padavėjai visai patiko.
Prieš važiuojant jau buvau pasiskaičius apie tradicinius patiekalus šiame regijone, pažiūrėjau kelis video youtube, tai meniu pamačius nuotraukas jau supratau, ką norėčiau paragauti. Aš užsisakiau banduma - tai plonytės tešlos yufka gabalėliai sulankstyti, greitai apvirti sultinyje ir išmirkyti svieste, pateikti sluoksniuojant kartu su graikiniais riešutais ir kalakutiena. Mano matytuose įrašuose buvo naudojama vištiena, taigi manau ji gal labiau tiktų, bet vietiniai sako, kad tikrasis receptas visgi yra su kalakutiena. Kai kitą dieną nuvykome į už kelių kilometrų esantį kaimelį, ir ten pamačiau kalakutų būrelį, supratau, kad visgi kad kalakutiena čia vertinama. Šiaip iki tol aš beveik nei viename restorane nebuvau mačiusi kalakutienos, jos netgi nerasite kiekvienoje parduotuvėje, tik prieš naujuosius metus kaikuriuose parduotuvėse pasirodo kalakutai, nes Stambuliečiai greitai perimė tradiciją kepti kalakutą švenčių proga, tuo tarpu mano anyta teigia, kad kalakutieną valgyti yra tokia pati nuodėmė, kaip ir kiaulieną.
Elena valgė etli ekmek- plonytė tešla su mėsos įdaru apkepta ant sausos keptuvės ir aptepta sviestu, kad tešla suminkštėtu. Šis patiekalas iš dalies primena gozleme, kurią galite rasti visuose Turkijos regijonuose, tačiau įdaras čia prieš tai nekepinamas ir paprastai, sako, etli ekmek būna labai didelė. Iš ties, Elenai atnešė visą padėklą/lėkštę, kuriame paplotėlis netgi buvo šiek tiek sulenktas. Negalvokite, kad jo neįmanoma suvalgyti, įmanoma, nes jis ypač plonas, o jei dar šalia yra su kuo pasidalinti, tai toks patiekalas ne problema. Iš tiesų pastebėjau, kad porcijos gana didelės, o dar tai, kad patiekalai pagardinti sviestu, kuris suteikia daug sotumo, kad net atrodė, jog kelias dienas būsi sotus.
Elenos vyras apsistojo ties tradicine klasika - kuru fasulye, tai baltųjų pupelių troškinys pomidorų padaže pagardintas džiovinta jautiena - pastirma. Mano namuose šis patiekalas nėra dažnas, nes mano vyro šeima kilusi iš visai kito Turkijos galo, tai ten labiau mėgstami avinžirniai, o pupeles mes mieliau valgome salotose, tačiau niekas nepaneigs, kad šis pupelių troškinys yra vienas iš populiariausių patiekalų Turkijoje. Kartą su vienu kolega, kuris kilęs iš vidurio Turkijos - Konya, sakė, kad niekada neves moters, jei ji nemokės tinkamai išvirti kuru fasulye. Mano vyro draugo žmono pasakojo, kaip ji verkė, kai jos vyras sukritikavo pirmą kartą jos išvirtas kuru fasulye, nes jos buvo ne tokios, kaip jo mamos, tiesa, ji vėliau išsiaiškino, kad visgi paslaptis pomidorų pastoje, kad jos turi būti daugiau nei paprikų pastos, todėl kitus kartus jai šis patiekalas jau puikiai pavykęs, o dabar jos vyras su pasididžiavimu sako, kad jo žmona skaniau gamina, nei jo mama ( o tai Turkijoje nedažnas dalykas!).
Dar vienas gardi smulkmena buvo obuolių sulčių gėrimas. Kadangi Kastamonu yra netoli Juodosios jūros, o ten klimatas iš dalies šiek tiek primena Lietuvos, tai nenuostabu, kad čia obuoliai puikiausiai auga. Kitą dieną, išvykus už miestelio, mačiau obuolių sodus ir žmones vis dar renkančius obuolius. Taigi vietiniai iš obuolių derliaus gamina elma ekşisi, kitaip sakant koncentruotas obuolių sultis. Kaip supratau, tai jie naudoją tą patį metodą, kaip kituose regijonuose gaminant vynogių melasą ar granatų sirupą, o tai reiškia obuolių sultys yra virinamos kol išgaruoja nemaža dalis vandens, todėl obuolių skonis būna koncentruotas, o tada atvėsinus, ruošiamas gėrimas, greičiausiai tik praskiedžiant vandeniu. O gėrimas nepaprastai primena obuolių sūrio skonį, todėl toks mielas dūšiai!
Desertui ragavome un helvasi arba chalvą pagamintą iš miltų. Šis desertas populiarus visoje Turkijoje, tik Kastamonu jis pagardintas pekmez, kitaip sakant koncentruotomis sultimis ( vynuogių ar kitų uogų), bei graikiniais riešutais ir žinoma sviestu!
Po pietų/ vakarienės dar pasivaikščiojome po miestelį. Pakilome į kalną apžiūrėti Kastamonu pilies, nuo kurios atsiveria įspūdingas miesto vaizdas apsuktas kalvų, siaurų keliukų. Kastamonu nėra aukštų pastatų, tik pakraščiuose statomi nauji daugiabučiai namai su daugiau nei 5 aukštais. Aplinkui daug nuosavų namų, kurie atrodo lyg kokios prabangios vilos, tai taip bevaikštant pradedi galvoti, kad būtų nuostabu čia apsistoti ir mėgautis lėtu gyvenimu. Atrodo niekas niekur neskuba, tvarkingas nedidelis miestelis, graži gamta, architektūra, senamiestis su savo istorija, pavažiavus porą minučių už miesto atsiduri tikrame kaime.
Kitą dieną pas Eleną dar atvažiavo dar viena lietuvė iš istorinio Safranbolu miestelio (1994 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl puikiai išsilaikiusių Osmanų imperijos stiliaus pastatų), paplepėję, po pietų nuvykome į už Kastamonu esantį kaimelį su savo arklidėmis, pulku kalakutų ir vištų, hamamu ir jei ne osmaniško stiliaus fontanas ir kalnai, pagalvotum kad esi kokioje lietuviško kaimo sodyboje su molinėmis puodynėmis, lastančiomis katėmis, mediniais krėslais ir kitais kaimo atributais. Taip ir atrodo pasiimtum krepšį ir eitum grybauti rudmėsių, kurios čia ypač populiarios.
Taigi tos kelios dienos greitai prabėgo ir tikrai būtų smagu kada vėl ten nuvažiuoti, tik gal kai oras bus šiek tiek šiltesnis, kad norėtųsi daugiau laiko praleisti lauke ir apvaikščioti visas senamiesčio gatveles, vėl ragauti plonytę vietinę džiovintą jautieną (pastirmą), eiti pro česnakų krūvas ir didžiulius puodus, gerti salep'ą šalia miesto laikrodžio. Vistik maži miesteliai turi žavesio, nepaneigsi. Taigi jei nuvykti ten neplanuojate, tai bent jau etli ekmek pasigaminti galite. Štai ir receptas. Beja, aš gaminau daug mažesnius, kad tilptų į mažą keptuvę, bet jei jūsų keptuvė didžiulė, tai gaminkite didesnius paplotėlius.
Etli ekmek - Paplotėliai su mėsa
10 paplotėlių
Reikia:
2 st miltų (apie 240g), dar reikės miltų kočiojant
3/4 st vandens
1 arb.š. sausų mielių
1/2 arb.š. druskos
1/2 arb.š. cukraus
80g sviesto aptepimui
įdarui:
200g maltos jautienos (2-3 kartus permaltos)
1 svogūnas
nedidelė saujelė petražolių (nebūtina)
100ml vandens
druskos ir juodųjų pipirų
Gaminam:
Dubenyje sumaišykite miltus, sausas mieles, druską, cukrų ir užpilkite šiltą vandenį. Išmaišykite ir išminkykite elastingą tešlą. Minkykite apie 8 minutes, kad ji tikrai gautųsi tampri. Užtenkite tešlą maistine plėvele ir palikite pakilti apie 1 valandą.
Pasiruoškite įdarą. Mėsą dėkite į dubenį. Nulupkite ir smulkiai supjaustykite svogūną, susmulkinkite petražoles. Svogūną ir petražoles sudėkite į dubenį su mėsa, pagardinkite druska ir juodaisiais pipirais. Išmaišykite. Tada supilkite vandenį (tai gali pasirodyti keista, tačiau taip daroma, kad įdaras plonai pasiskleistų ant tešlos ir spėtų iškepti) ir gerai išmaišykite.
Tešlą padalinkite į 10 gabalėlių. Stalo paviršių apiberkite miltais. Tuo pat metu galite uždėti keptuvę ant viryklės, kad įkaistų. Sviestą ištirpinkite nedideliame puodelyje. Iškočiokite vieną tešlos gabalėlį kiek įmanoma ploniau ( tikrai daug ploniau nei kokiems virtiniams), tešla turi beveik persišviesti ( su mažu gabalėliu tešlos tai nėra labai sudėtinga). Dėkite šaukštą mėsos įdaro ir rankomis paskleiskite ant pusės tešlos apskritimo, užlenkite apskritimą ir užspauskite kraštus. Dėkite paplotėlį ant sausos keptuvės ir kepkite iš vienos pusės apie 2 minutes, tešla pradės darytis traški, atsiras keli rusvi taškeliai, tada apverskite, kad kita pusė apkeptų. Kelis kartus apverskite, kad įdaras turėtų pakankamai laiko iškepti. Per tą laiką kol kepas vienas paplotėlis, iškočiokite kitą tešlos gabalėlį ir jį taip pat įdarykite. Iškeptą paplotėlį dar keptuvėje iš vienos pusės aptepkite sviestu, tada perdėkite ant lėkštės ir iš kitos pusės vėl aptepkite sviestu. Iš pradžių paplotėlis atrodys traškus, bet aptepus sviestu jis suminkštės. Kitus iškeptus paplotėlius dėkite vieną ant kito. Iškepus, jei neplanuojate iš karto jų valgyti, uždenkite maistine plėvele arba švariu rankšluosčiu.
Pateikite šiltus kartu su salotomis ar jogurto gėrimu ayran.
Kastamonu etli ekmek /Stuffed meat bread
(makes 10 )
What you need:
2 cups (about 240g), plus some more for rolling
3/4 cup water
1 tsp dry active yeast
1/2 tsp salt
1/2 tsp sugar
80g butter
filling:
200g finely ground beef
1 small onion
a tiny bunch of parsley (optional)
100ml water
What you have to do:
In a bowl mix flour, yeast, salt, sugar and pour in water. Mix and knead for about 8 minutes until you get elastic dough. Put the dough in a bowl, cover with a clingfilm and leave it to raise for 1 hour.
Prepare the filling. Peel and finely chop the onion. In a bowl mix meat, onion, season with salt and black pepper, add chopped parlsey. Mix it very well, then pour the water and mix again. I know that adding water might look strange, but it helps the filling spread evenly and thinly over the dough.
Divide the dough into 10 pieces. Melt the butter in a small saucepan. Preheat your dry pan. Do not add any oil or butter. Roll out a piece of dough into a thin circle. It should be as thin as possible. Add a tablespoon of meat filling and spread on the half of the dough. Cover with the other half and press the sides with your fingers. Put the bread onto a hot pan and dry fry for about 2 minutes until the dough start to get brown spots, then turn it upside down. Fry for a minute, then turn it upside down for a few more times to help the filling cook through. When it's done, transfer onto a plate and generously brush with butter.
While one bread is frying, roll out another piece of dough and stuff it. When cooked, put the pieces on each other. If you are not planning to eat it all at the same time, cover to prevent it from drying out.
Serve warm with salad or yogurt drink ayran.