Red lentil soup with deep-fried onions / Raudonųjų lęšių sriuba su kepintais svogūnais


Kiekvienas atvažiavęs į Stambulą ar kitą Turkijos miestą neišvengiamai ieško, kur galėtų pavalgyti. Pasirinkimas Stambule gražiai sakant "kvapą gniaužiantis" nuo mažų kioskelių, užeigų, kavinių, meyhane, esnaf lokantasi iki mažiau ar daugiau prabangių restoranų su nepakartojamais Bosforo vaizdais, terasomis ir puikiu aptarnavimu. Tokios vietos lengvai randamos, turistinėse vietose netgi prie durų stovi koks vyrukas ir maloniai ar net įkiriai siūlo užeiti, mat "tik pas juos" yra puikiausia terasa su nuostabiais Stambulo vaizdais, koks nors ypatingas vakaro šou su dervišų ar pilvo šokiais. Tačiau yra dar viena rūšis valgymo įstaigų, kurios  yra mėgstamos tarp vietinių paprastų gyventojų - sriubos namai, kurie kildinami iš Imaret virtuvių. Tradiciškai Imaret buvo pradėtos statyti šalia mečečių ( pirmoji pastatyta 1336 metais Iznik mieste, pagal sultono Orhan I paliepimą, vėliau išpopuliarėjo ir tapo lyg ir Osmanų imperijos metais pastatytų mečečių neatskiriama dalis), kurių pagrindinė funkcija buvo teikti nemokamą maistą varguoliams. Maistas ten buvo paprastas, tradiciškai tik paprastas sultinys su ryžiais, kartais pagardinti su avinžirniais ar pupelėmis, švenčių proga būdavo pateikiamas zerde pudingas ( skaidrus ryžių pudingas su šafranu, kedrinėmis pinijomis ar džiovintais vaisiais), visada buvo atsižvelgiama sezoniškumo, todėl kas kartą patiekalai būdavo kiti. 
Šiais laikais tokių nemokamų virtuvių neliko, tiesa, Ramadano metu ši tradicija prisimenama ir pasibaigus pasnikui, nusileidus saulei, beveik visos mečetės teikia sriubas ar visą vakarienę visiems norintiems. Šiais laikais tai nėra tik varguolių maistas, tai tiesiog neatskiriama turkiškos kultūros ir tradicijų dalis. 
Šiais laikais sriubos tradicijas puoselėja tam tikros užeigos, kurios specializuojasi vien sriubos patiekalais, ypač pagamintais iš visų 'nepopuliarių' avių ar jaučių dalių, pvz. galvos, kojų, smegenų, liežuvio, skrandžio ar papilvės. Tokios vietos netgi dabar turi visai kitą prasmę, ten dažniausiai eina valgyti keliautojai, nes jos greitai sušildo ir yra nepaprastai sočios (įsivaizduokite šiltą lietuvišką šaltieną pagardinta aštria paprika ir daug česnako) arba po nakties linksmybių su rake grįžtantis namo draugai. Taip taip, kol kita papasaulio dalis  pagiroms valgo kažką lengvą arba visai nieko nevalgo, turkai valgo pačius keisčiausius riebius patiekalus ( prie tokių sriubų dar į kolekciją galima pridėti kokorec, islak burger ir panašius patiekalus). Taigi šiuolaikinės "sriubos užeigos" atlieka visai kitą funkciją. 
Grįžtant prie imaret -sriubų namų, Stambule prie didžiausių mečečių vis dar išlikusios kelios patalpos, kuriose įrengti restoranai ar užeigos. Pvz. šalia Suleymaniye mečetės ( žiurėti nuotraukoje), senosiose imaret patalpose yra įrengtas Darüzziyafe restoranas specializuojantis tradiciškoje Osmanų virtuvėje, aplinkui mečetę veikia nemažai "sriubos" tradicijas tęsiančių užeigėlių, kuriose už mažesnę nei eiliniuose restoranuose kainą parduodami tokie tradiciški patiekalai, kaip sriubos, pupelių troškiniai su plovais. Beja, tokiose vietose tikriausiai suprantate, kad alkoholiniai gėrimai neparduodami.
O dabar receptas raudonųjų lęšių sriubos, kurią rasite tiek prabangiame turkiškame restorane, tiek visiškai mažoje galvelėje esančioje užeigoje su dviem stalais. Tai pati paprasčiausia sriuba, kurią gali išsivirti kiekvienas ir ji išties turkams asocijuojasi su maloniausiais prisiminimais ( na kaip lietuviams kokia burokėlių ar raugintų kopūstų sriuba). Ji paprastai būna trinta, nors tai ir nebūtina, pateikiama su citrinos riekele. Prieš valgant  ji apšlakstoma citrinos sultimis, bei pagal norą galima užsiberti aitriosios paprikos ar džiovinto čiobrelio bei mėtų. Šią sriubą aš viriau savo svečiui, kuris griežtai atsisako valgyti svogūnų, todėl teko juos atskirai pasikepinti, nes aš ir visa mano šeimyna svogūnus mėgstame visomis formomis! :)

Vaizdas nuo Galata tilto, Suleymaniye mečetė ir Eminonu rajonas

Raudonųjų lęšių sriuba su svogūnais

(4 asmenims)

Reikia:

1 morka
2 valg.š. alyvuogių aliejaus
1 st raudonųjų lęšių
2 litrai vandens arba vištienos sultinio
druskos ir juodųjų pipirų
1/2 arb.š. džiovinto čiobrelio
apie 70 ml saulėgrąžų aliejaus
1 didelio svogūno
citrinos riekelių pateikimui

Gaminam:

Nulupkite ir sutarkuokite morką. Puode įkaitinkite alyvuogių aliejų, sudėkite morką ir kelias minutes apkepinkite, suberkite raudonuosius lęšius, užpilkite vandeniu arba sultiniu ir virkite apie 15 minučių. Per tą laiką raudonieji lęšiai jau nebus raudoni, labiau žalsvai gelsvi, bei išsileidę. Pagardinkite druska, juodaisiais pipirais, čiobreliu. Rankiniu smulkintuvu sutrinkite iki vientisos masės.
Svogūną nulupkite ir supjaustykite pusžiedžiais. Rankomis atskirkite svogūnų sluoksnius vieną nuo kito. Nedideliame puode ar keptuvėje įkaitinkite saulėgrąžų aliejų, Dalimis apkepinkite svogūnus kol bus gelsvos spalvos, tik jokiu būdu nesudeginkite, nes tada jie jau bus kartūs ir neskanūs.
Pateikite sriubą dubenėliuose, apibarstykite kepintais svogūnais. Šalia pateikite citrinos riekelę, kurią išspauskite prieš valgant. Skanaus!

Whenever you travel, you always look for some places to try local cuisine. Istanbul is a great place to enjoy the cuisine of the whole Turkey as it's the city where people of all regions of Turkey end up making their home. People come here for university, work or business opportunities, and eventually bring their own cuisine. So when strolling narrow streets of Istanbul's Old Town, you will see restaurants, bars, inns that serve different regional food. Black Sea, Egean sea, Old Anatolian, Meditereanian, Eastern Turkish food can be found in different parts of the city. 
One type of eateries that are common in Istanbul are soup shops that sell only soups and usually 24/7. It is believed that they originated from soup kitchens or imaret which were traditionally built as a part of a mosque complex. They used to function as a place where food for poor people was served. Nowadays most old imarets are closed for public or they are used for different purposes. During Ramadan month this tradition is remembered as it's common to serve iftar meals or at least soup near every mosque. 
Suleymaniye mosque, one of the biggest and magnificient mosques in Istanbul, still have open imaret to the public. It is now turned into a restaurant that serves traditional Ottoman meals. However, there are a number of other eateries that serve traditional imaret style meals all round the mosque complex.  So you can taste dried bean stew, various soups or puddings like locals do on daily basis. These places are not fancy, no  wine list or whatsoever, but eating there is like eating food that was made by an old Turkish mother and served to her family, full of love and care. 
Here's a recipe of a soup that is served in both Turkish restaurants and Turkish homes. Traditionally it is served with a slice of lemon, some red pepper flakes and thyme can be added if prefered.

Red lenti soup with deep-fried onions

 serves 4

What you need:

1 carrot
2 tbsp of olive oil
1 cup of red lentils
salt and black pepper
1/2 tsp thyme
2 l water or chicken stock
1 large onion
70 ml sunflower oil
some lemon wedges to serve

What you have to do:

Peel and grate carrot. In a pot preheat olive oil, fry the carrots for a few minutes, then add lentils, pour in chicken stock or water, and boil for 15 minutes. Lentils will reach slurry consistency. Add some salt and black pepper, dried thyme. Use a hand held blender to puree the soup.
Peel and slice onion into half-moons. Preheat sunflower oil into a small pot. Fry onions in batches until golden brown. 
Serve soup topped with fried onions. Serve a wedge of lemon on the side. Squeeze the lemon before eating. Enjoy!