Kısır salad / Smulkiojo bulguro ir žalumynu salotos

Kısır Turkijos virtuvėje yra labiau užkandis nei salotos. Paprastai smulkus bulguras sumaišomas su paprikų ir pomidorų pasta, tada sudedami žalumynai. Pateikiamas su salotų lapais, į kuriuos įdedamas šaukštas kisir, salota sulankstoma ar susukama, visa tai rankomis dedama į burną ir valgoma. Nežinau ar dėl gaivaus skonio, ar granatų sirupo ar todėl, kad valgoma rankomis, bet tai neabejotinai yra vienas iš skaniausių turkiškų patiekalų. Dažniausiai pradedama jį gaminti pavasarį, kai prasideda šviežūs žalumynai ir gaminama visą vasarą, kai lauke karšta ir norisi lengvesnio maisto. 

Šios salotos yra artimos kısır giminaitės, tik į jas dar įdėjau agurką, bei įpjausčiau salotų lapus. Kartą junginėdama kanalus per televizorių, užtikau kažkokią turkišką laidą, kur viena šeima su mielom dviem mergytėm sugalvojo svetainę paversti vaikų kambariu, o valgomąjį sujungtą su virtuve - svetaine. Taigi, kaip tokiose laidose priimta, profesionalų komanda tai padaro per kelias dienas. O turkė šeimininkė būtinai norėjo darbininkus ir laidos vėdėją pavaišinti, tai ir paruošė tokias kısır salotas, kur viskas buvo įmaišyta. Aišku šalia dar buvo jaunų turkių ypač mėgstamas islak kek - kakavinis pyragas su šokoladiniu padažu, kuris ir paverčia paprastą pyragą 'šlapiu' (tr. islak - šlapias). Pyragą pasitaikius progai iškepsiu, o šiandien salotos. Smulkųjį bulgurą galite jau ir Lietuvoje nusipirkti, bet jei namie turite kuskuso, tai jis taip pat puikiausiai tiks.

Smulkiojo bulguro ir žalumynų salotos

4 asmenims

Reikia:

1 st smulkaus bulguro (250ml)

200ml verdančio vandens

1 arb.š. pomidorų pastos

1 1/2 arb.š. paprikų pastos

druska ir juodieji pipirai pagal skonį

3-4 valg.š. alyvuogių aliejaus

1/2 citirnos sulčių

3 valg.š. granatų sirupo

1 st pjaustytų petražolių

1 st. pjaustytų mėtų

saujelė svogūno laiškų

3-4 salotų lapai (romaine salotų)

1 vidutinio dydžio agurkas

2 pomidorai

Gaminam:

Bulgurą suberkite į dubenį ir užpilkite verdančiu vandeniu. Palikite išbrinkti 15 minučių. Tada šakute šiek tiek papurenkite ir palikite atvėsti.

Smulkiai supjaustykite petražoles, mėtas, svogūno laiškus, agurką, pomidorus. 

Į bulgurą įmaišykite paprikų ir pomidorų pastas. Geriausia ir lengviausia tai daryti ranka, nes tokiu būdu greičiau bulguras išsimaišo ir tampa rausvos spalvos. Pagardinkite druska, juodaisiais pipirais, įspauskite citrinos sultis, granatų sirupą, alyvogių aliejų. Išmaišykite. Tada įmaišykite visus pjaustytus žalumynus, agurką, pomidorą. Vėl gerai išmaišykite. Pabaigoje supjaustykite salotų lapus ir juos pabaigoje įmaišykite. 

Pateikite salotas kaip pagrindinį patiekalą, nors puikiausiai tiks ir kaip garnyras ypač su griliuje kepta mėsa. Skanaus!

Kısır is Turkish spring and summer dish with fine bulgur, loads of greens, tomato and red pepper paste and pomegranate molasses. Usually it is served on a lettuce and in my family is eaten with hands. You just put a tablespoon of salad onto a leaf of lettuce, fold it and put it in your mouth. I don't know if its freshness, pomegranate molasses or eating with your hands, but it's certainly one of my favorite salads here in Turkey.

This recipe is a bit different from a traditional Turkish kısır. Once I watched one TV show about room transformation. One lady decided to serve lunch to thank the workers. And you know how your house looks when construction is going on. So she made kisir but added chopped lettuce into it. I found it interesting so when I was out of ideas, and there was not enough lettuce in a fridge, I remembered that lady. A great fresh salad as a main dish or as a side to any grilled piece of meat. 

Kısır salad

(serves 5)

What you need:

1 cup fine bulgur (250ml)

200ml boiling water

1 tsp tomato paste

1 1/2 tsp red pepper paste

salt and black pepper to taste

3-4 tbsp olive oil

1/2 lemon juice

3 tbsp pomegranate molasses

1 cup chopped parley

1 cup copped mint

a handful of spring onions

3-4 letuce leaves (romaine lettuce)

1 medium cucumber

2 tomatoes

What you have to do:

In a bowl add fine bulgur and pour over boining water. Cover the bowl and leave it for 15 minutes. Use a fork to mix bulgur and then leave it to cool.

Finely chop parsley, mint, spring onions, cucumber and tomato. 

In a bowl with bulgur, add tomato and red pepper pastes. Use your hands to mix it together. Bulgur will get reddish colour. Add lemon juice, olive oil, pomegranate molasses, season with salt and black pepper. Mix it. Then add greens, tomatoes and cucumber. Mix it again. Finally chop and mix in lettuce leaves. Mix it well and serve. Enjoy!

Turkiška pidė ir Mavi Haliç/ Turkish pide

Blogo rašymas yra išties nerealus dalykas, nes ankščiau ar vėliau jis atveda iki naujų eksperimentų, pažinčių, skatina domėtis, ieškoti. Štai pernai praleidau rašydama turkiškų patiekalų knygą, o šiais metais pradėjau eiti į taip vadinamus kulinarinius pasivaikščiojimus, kurių metu keliaujame, šnekamės ir ragaujame taip labiau pažindami turkišką, tiksliau Stambulo, virtuvę. Pirmą ar antrą kartą atvažiavusiems į Stambulą iš ties gali galva apsisukti, ką dar paragauti, kas būtų labiau autentiška. Stambule yra tūkstančiai restoranų, užeigų, todėl telieka išsirinkti. Tam pagalbos per daug ir nereikia, jei jus domina tik kebabai ir baklavos,Jų parduotuvių yra gausybė. Čia pilna tinklinių kavinių ar restoranų, kurie teikia tikrai puikų maista, pvz. Güllüoğlu, Mado, Özsüt ir kt.

 Tačiau mane labiausiai domina ne tos blizgančios prabangiai įrengtos kavinės ar restoranai, mane labiausiai žavi tos vietos, kurios turi savo istoriją, kuriose jau kelis dešimtmečius dirba tie patys žmonės, kur patirtis ir tradicijos perduodamos karta iš kartos. Iš ties tokias vietas netgi nėra lengva atrasti, nes jos dažniausiai neturi nei savo internetinio puslapio, nei paskyros socialiniuose puslapiuose. Šie žmonės paprasčiausiai tęsia savo šeimos tradicijas ir gamina tiems, kurie gyvena aplinkui, arba tiems kurie netikėtai užsuka eidami pro šalį.

Viena iš tokių vietų Stambule ir yra Mavi Halic Pidesici. Nors ji gal tik 10 minučių pestute nuo Prieskonių turgaus šurmulio, pačiame Hasircilar gatvės gale ( tai gatvė  šalia Prieskonių turgaus esančios Kurukahvaci Mehmet Efendi kavos parduotuvės), bet atrodo, kad tai jau visai kita Eminonu rajono dalis. Aplinkui esančiose parduotuvėse pilna medžio gaminiais prekiaujančių parduotuvių, tai pjaustymo lentelės, krosnims skirtos mentelės (na tokios, kur pides ar picas į krosnį pašauna ir vėliau išima), medinės kėdės, staliukai, krepšiai. Šią vietelę lengva pražiopsoti, nes ji visai paprasta, tik siauras įėjimas, krosnis, prie kurios darbuojasi Mehmet Abi, bei palangė su keliom kėdėm. Lauko pusėje dar pastatyti trys stalai. Jam padeda vienas jaunas vyrukas, kuris aptarnauja svečius, bei kitas vyrukas, kuris išnešioja iškeptas pides, jei kuri kaimyninė parduotuvėlė užsisako.

Vaizdas pro langą

Mehmet Abi šioje vietoje dirba jau kelis dešimtmečius, pats kilęs iš Kayseri miesto ( pastirmos, džiovintos jautienos, sostinės), savo amato išmoko iš vieno Usta (turkiškas žodis mokytojui arba tam kas puikiai išmano savo amatą) Kapadokijos regijone. Dabar jau kelis dešimtmečius jis dirba savo užeigėlėje beveik be laisvadienių, nes kaip pats sako, jei vieną dieną užsidarysiu, tai mano vietoje kas nors kitas atsidarys, nes juk tai vistik turistinis rajonas ir konkurencija yra didelė. 

Kai paskutinį kartą užsukau, Mahmet Abi gana nedrąsiai pasiteiravo apie Lietuvą. Lyg tai būtų didžiausia paslaptis ar koks tabu, jis manęs klausia ar tikrai Lietuvoje autobusus moterys vairuoja? Sakau, kad taip būna, kad ir moterys vairuoja viešąjį transportą. "Jūsų prezidentė yra moteris. Ir šiaip moterys pas jus daug dirba", lyg su užuojauta bet pagarba sako, kočiodamas, tampydamas pidės tešlą ir ją tepdamas plaktu kiaušiniu, Mehmet Abi. 

Mehmet Abi, Mavi Halic Pidesi

Šį kartą užsisakėme Karisik Pide, nors pasirinkimas yra gana platus, nuo sūrio, špinatų, iki maltos jautienos, sucuk ar pastirmos, kurią užgėrėme tobulai išplakto ayran (jogurto gėrimo) su standžia puta ir tinkamai atšaldyto. Karisik pidė yra pidė, kurioje rasite visus įmanomus pidės ingridientus ir toks variantas paprastai labiausiai mėgiamas turkų. Iškeptos pidės tešla turi būti tarpinė tarp traškios ir minkštos, tokia kokia ir yra Mavi Halic pidė.  Per dieną savo rankomis iškočioja apie 80-100 pidžių, todėl ir nenuostabu, kad tešla, forma ir ingridientai yra puikiai parinkti, tinkamai iškepti. Taip, ši vieta neturi prabangių lėkščių, taurių, stalų su gėlių puokštėmis, bet ji turi sielą, todėl ji ir mane žavi.

Kepa

Ar galima pidę išsikepti namuose? Žinoma, kad galima, tik gal tešla nesigaus tinkamai apskrudusi, bus šiek tiek minkštesnė, beto naminių orkaičių išmatavimai šiek tiek kitokie nei krosnies, todėl reikės gaminti mažesnes.

Į krosnį

Siūlau jums tešlos receptą, o jau patį įdarą pasirinkite kokį tik norite, gal jums užteks tik fermentinio sūrio, ar sugalvosite ant jo paskleisti kelias riekelias paprikos ir pomidorų, gal išleisite kiaušinį. Jei mėgstate sucuk dešrą ar pastirma, pagardinkite jomis, dar tiks kepinti špinatai, ar tiesiog malta jautiena pagardinta kapotomis paprikomis, svogūnu ir žalumynais. Taigi pasirinkimas didelis. Jei Turkija tolokai, įsileiskite dalelę į savo namus. 

Karisik pide

Pidės pagrindas

(8 pidės)

Reikia:

25g šviežių mielių

Žiupsnelis cukraus

1 arb.š. druskos

380ml šilto vandens

2 st miltų (1 st -250ml)

60 ml alyvuogių aliejaus

1 kiaušinio aptepimui

Gaminam:

Dubenėlyje sumaišykite mieles, cukrų, druską ir šiltą vandenį. Palikite pastovėti 10 minučių šiltoje vietoje kol paviršiuje pasirodys nedideli burbuliukai. Į mielių masę suberkite 1/4 miltų ir išmaišykite. Uždenkite dubenį rankšluosčiu ir palikite pastovėti 30 minučių. Sudėkite likusius miltus, supilkite aliejų, ir maišykite iki vientisos masės. Perkelkite tešlą ant miltais apiberto paviršiaus ir minkykite tešlą apie 10 minučių, kol taps elastinga. Iš pradžių tešla bus šiek tiek lipni, bet taip ir turi būti.  Dėkite tešlą į aliejumi išteptą dubenį ir uždenkite maistine plėvele. Leiskite pakilti šiltoje vietoje apie 1 valandą. 

Padalinkite tešlą į 8 dalis. Iškočiokite kievieną dalį į ovalą, paskleiskite norimą įdarą, kraštus užlenkite ir galus užspauskite, kad suformuotumėte pailgą pidę. Kraštus aptepkite plaktu kiaušiniu. Kepkite pides 200C orkaitėje apie 10-15 min., priklausomai nuo jūsų orkaitės ar pidės dydžio, kol kraštai gražiai apskrus.

Ayran

Just a few days ago I went to Mavi Halic Pidesici, Eminonu, in Istanbul, and enjoyed some perfectly baked pide with foamy ayran (yogurt drink), and got inspired to make my own. Here's a recipe for the pad as you can always chose what to put on it. Traditionally it can be made only with cheese, a few peppers or tomatoes, for breakfast you can see them made with cheese and egg, or spinach, meat lovers enjoy adding some sucuk sausage or pastirma. And always have your pide with ayran. :)

Turkish pide pad

(makes 8 pads)

What you need:

25g fresh yeast

a pinch of sugar

1 tsp salt

380ml warm water

2 cups of flour (1 cup - 250ml)

60ml olive oil

1 egg for brushing

What you have to do:

In a bowl mix yeast, sugar, salt and warm water. Leave it to prove for 10 minutes. Then add 1/4 of flour and make a batter. Cover with a clingfilm and leave it for 30 minutes. Then add the rest of the flour and olive oil. Knead the dough for about 10 minutes until smooth and elastic. Place the dough into an oiled bowl and cover with a clingfilm. Leave it to raise for 1 hour.

Divide the dough into 8 pieces. Roll out each piece into an oval, add your filling (cheese, braised spinach, sausage, pastirma or anything you want), fold the sides and pinch the ends. Transfer pides onto a baking sheet. Bake for 10-15 minutes (depending on your oven and the size of your pide) in a 200C-oven. 

Lemon cupcakes with lemon curd / Citrininiai keksiukai su citrininiu kremu

Pirmadienį su dukra vykom apžiūrėti tulpių, kurios susodintos Stambulo parkuose, aikštėse. Kiekvieną balandį Stambulas tiesiog sprogsta visomis spalvomis, o šiais metais visai šalia Haya Sofya mešetės ( buvusios bažnyčios) puikuojasi nuostabus kilimas iš 545000 tulpių. Taigi negalėjome praleisti tokios progos, nes gėles labai mėgstu.

Tulpė (tr.lale) yra nacionalinė Turkijos gėlė ir jos motyvas dažnai naudojamas tiek tradiciniuose turkiškuose, tiek religiniuose islamiškuose meno kūriniuose, tapyboje, keramikoje. Pagal Wikipedia, lale turi tokius pačius arabiškus rašmenis , kaip ir Allah, todėl islame tulpės simbolis yra laikomas šventu.

Lale halisi / Tulpių kilimas, Stambulas, 2015

Išties balandis Stambule yra nuostabus, nes dar neperkaršta, tiesa kartais trumpai palynoja, visur žydi gėlės, viskas dar neišdeginta saulės kaitros, dar žalia ir gražu, todėl tikras malonumas tiesiog pasivaikščioti, praleisti kelias akimirkas vaikų žaidimų parke, o paskui dar įlysti į kokią siaurą gatvelę ir tiesiog apsižvalgyti. Stambulo senamiestis yra gausiai apgyventintas, namas prie namo, kartais pažvelgus į siaurą gatvę nežinai ar bus išėjimas, ar ne. 

Taigi vakar nusipirkus kelis reikalingus prieskonius mėgstamoje Prieskonių turgaus parduotuvėlėje, pasukome į siaurą gatvelę, kurioje gausu turkių. Jei kada klaidžiojoje aplinkinėse galvelėse, greičiausiai pastebėjote, kad kiekviena gatvė ne tik turi savo pavadinimą susijusį su kažkokia profesija, bet ir prekiauja tam tikromis prekėmis, pvz. vien tik medinėmis lentelėmis ar prekėmis iš medžio, ar puodais, ar kokiomis pakavimui skirtom prekėms, laidams, ir pan. Taigi priėjus Kurukahveci Mehmet Efendi kavos pardutouvę ( jos neįmanoma nepastebėti, nes ten visada yra didelė eilė žmonių perkančių ten pat malama kava), įsukome į Hasırcılar gatvelę, kurioje iš pat pradžių matysite kelis restoranus, džiovintų vaisių ar alyvuogių parduotuves, atrodys kaip eilinė turistinė gatvė, bet einant toliau prasidės visas kepęjų rojus. Viena prie kito išsirikiavusios parduotuvėlės, kurios prekiauja vakarėliams skirtomis prekėmis ( vienkartiniais puodeliais, lėkštėms, dekoracijomis), tarp jų yra ir bent jau 4 kepniams skirtos parduotuvės, kuriose rasite viską. Jas atskirsite nuo prie pat įėjimų sudėtų keksiukų indelių/popierinių įdėklų dėžutėmis. O kokių spalvų, raštų ir formų nemačiau! Akys raibsta ir visko norisi. Įėjus į vieną iš jų pamačiau viską, ko iki šiol buvau ieškojusi - įvairias kepimo formas, tartų formas su išimamais dugnais, keksiukų dekoravimo formeles, dekoravimo masę, papuošimams skirtų pabarstukų, šokolado lašelių, ir dar daug visko. Visko nepirkau, nes kur ten viską parnešiu, bet bent jau žinau, kur ieškoti ir nepykti, kad nieko 'mano kaime nėra'. Mano dukra išsirinko žydras formeles keksiukams, špalvotus šiaudelius vasaros kokteiliams, bei Minnie Mouse papuošimus, kurie tinka visur, na bent jau taip sako Emilė. Argi galiu ginčytis!

O šiandien kepėme citrininius keksiukus su citrininiu kremu. Recepto įdėja pasiimiau iš Beatos Kepinių knygos, kur puikuojasi tikrai nuostabūs citrininiai keksiukai su mėlynėmis ( juos dar pernai esu išbandžiusi), tačiau truputį suturkinau pagal vietinius ingridientus. Tai štai kaip mes juos kepėme.

Citrininiai keksiukai su citrininiu kremu 

(12 didokų keksiukų)

Reikia:

125g sviesto

150 g cukraus

2 kiaušiniai

100ml natūralaus jogurto

1 citrinos tarkuota žievelė ir sultys

1 valg.š. kepimo miltelių

180g miltų

citrininiam kremui (ang. curd)

3 sultingų citrinų sulčių (apie 100ml) ir tarkuotos žievelės

250g cukraus

3 kiaušiniai

100g sviesto

braškių paruošimui

Reikia:

Įjunkite orkaitę ir nustatykite 190C. Keksiukų formeles ištieskite popierinėmis formelėmis.

Kambario temperatūros sviestą išsukite su cukrumi iki vientisos purios masės, tada po vieną sudėkite kiaušinius ir išplakite iki vientisos masės. Supilkite jogurtą, citrinos tarkuotą žievelę, sultis ir išmaišykite. Pabaigoje įmaišykite miltus su kepimo milteliais. Išmaišykite. 

Sudėkite tešlą į paruoštas formeles, bet nedėkite iki pat viršaus. Palikite vietos pakilti. Kepkite orkaitėje apie 25 minutes. Išimkite iš orkaitės ir leiskite pilnai atvėsti.

Pasiruoškite citrinų kremą (beja, jį galite pasiruošti ir iš anksto). Puode sumaišykite citrinos sultis, tarkuotą citrinos žievelę, cukrų ir kiaušinius. Šiek tiek paplakite. Sudėkite sviestą ir puodą pastatykite ant nedidelės ugnies. Maišykite pastoviai ir kaitinkite. Iš pradžių kremas bus skystas, sviestas ištirps, bet po 10-15 minučių greitai ims ir sutirštės. Kaitinkite dar apie 5 minutes ir nuimkite nuo ugnies. Idealiausia būtų dar visą masę perkošti per sietelį, kad pašalintumėte visus galimus tirštimus (pvz. užsilikusias citrinos sėklas ar baltymo likučius). Sudėkite kremą į stiklainį ir atvėsinkite. Kremo gausis gana daug, jo viso nereikės, bet jį galima sunaudoti kaip padažą kitiems kepiniams, ledams ar blynams, varškei pagardinti. 

Šaukšteliu uždėkite šiek tiek citrinų kremo ant kiekvieno keksiuko. Papuoškite keksiukus uogomis. Braškės ar mėlynės čia tikrai puikiai tinka, nes subalansuoja saldumą ir rūgštumą. Skanaus!

Yesterday we spend enjoying last days of tulip festival in Istanbul. My daughter and me went to Sultanahmet, then spend some lovely time in Gulhane park surrounded by beautiful colours of all those beautiful flowers. Finally we dropped by Spice Bazaar, bought some spices and decided to explore one narrow street that goes down from Kurukahveci Mehmet Efendi coffee shop. It was amazing to see so many shops with all possible baking supplies. So we just had to choose some cupcake liners, toppers, paper straws for summer drinks. 

Today  it was time to make cupcakes. Aren't they colourful?!

Gulhane parkas, Stambulas, 2015

Lemon cupcakes with lemon curd

(makes 12)

What you need:

125g butter

150 g sugar

2 eggs

100ml natural yogurt

1 lemon juice and zest

1 tbsp baking powder

180g flour

for lemon curd:

3 lemon juice (about 100ml) and zest

250g sugar

3 eggs

100g butter

some strawberries for decoration

What you have to do:

Preheat the oven up to 190C. Line muffin tray with cupcake liners.
In a bowl mix soft butter and sugar until fluffy. Then add eggs, one by one. Keep mixing. Add yogurt, lemon juice and zest. Mix until combined. Finally add flour and baking powder. Mix it all together.
Divide the batter among the cupcake liners but leave some space to raise. Bake for  25 minutes. Remove from the oven and cool completely.
Make lemon curd ( you can make it in advance). In a saucepan combine lemon juice, zest, sugar and eggs. Whisk them a bit, then add butter and put on a low heat. Keep mixing the mixture for 10 - 15 minutes, it will start to thicken, then cook for about 5 more minutes. Remove from the heat. Strain the curd and cool. You will end up with a generous amount of lemon curd, you will actually need a little less than half. So either half the recipe or make it all and use it on your ice-cream, bread, as a sauce for cheesecakes, cakes or whatever comes to your mind.
Add a teaspoon of lemon curd on each cupcake. Decorate them with a strawberry or blueberries. The fruit will balance the sweet and sour flavor. Enjoy

Potato and chicken stew / Bulvių ir vištienos troškinys / Patates yemeği

Kartais būna dienų, kai ne tik tingisi valgyti gaminti, bet ir į parduotuvę eiti, o ir vakar vakarienę užsisakėm. Tai kažkaip antrą dieną jau reikia gaminti iš to kas šaldytuve. Pas mane paprastai būna viena kita bulvė, šaldiklyje vištienos, paprikų ar pomidorų pasta, ir kažkas iš ko būtų galima pagaminti salotas. 

Taigi tokiomis dienomis prisimeni tuos receptus, kur kažkada kažkur matei. Praėjusią savaitę prisėdau pasižiūrėti Refikos Birgul, Turkijos televizijos šefės, laidų, ir  vienas receptas labai užstrigo,nes atrodo, kad iš nieko pagaminta, o atrodė skaniai. Beto tokio tipo patiekalai labai artimi turkiškoms dūšioms. Tradiciškai tokiuose patiekaluose naudojama malta jautiena, o vietoje bulvių gali būti saliero šaknis, kopūstas, pupelės, žirneliai, poras, cukinijos ar baklažanas. Mėsa tiesiog pakepinama su viena iš daržovių ir tada šiek tiek patroškinama. Aš receptą šiek tiek pritaikiau savo virtuvei, nedėjau kumino (nors visai jis ir tiktų), naudėjau vištienos sultinio, tik vandens. O koks skirtumas, jei rezultatu liko visa šeima patenkinta!

Bulvių ir vištienos troškinys

adaptuota pagal Refikos Birgul receptą 

4 asmenims

Reikia:

1 svogūnas

1 česnako skiltelė

200g vištienos

1 arb.š. paprikos pastos

1 valg.š. pomidorų pastos

4 vidutinio dydžio bulvių

druskos ir juodųjų pipirų pagal skonį

1 arb.š. džiovinto čiobrelio

1/2 arb.š. džiovinto baziliko

alyvuogių aliejaus

Gaminam:

Nulupkite svogūną ir česnaką. Smulkintuve susmulkinkite arba smulkiai supjaustykite svogūną ir česnaką. Puode įkaitinkite kelis šaukštus alyvuogių aliejaus, sudėkite svogūną ir česnaką. Apie dvi minutes pakepinkite. Į tą patį smulkintuvą, kur smulkinote svogūną, sudėkite vištienos gabalėlius kartu su paprikų ir pomidorų pasta. Susmulkykite iki nedidelių gabalėlių. Sudėkite vištieną į puodą su kepančiais svogūnais ir česnaku. Pagardinkite druska, juodaisiais pipirais pagal skonį, suberkite čiobrelį ir baziliką. 2-3 minutes pakepinkite.

Nulupkite bulves ir supjaustykite vidutinio dydžio kubeliais. Sudėkite į puodą. Išmaišykite ir užpilkite vandeniu, kad lengvai apsemtų. Troškinkite apie 10-15 minučių kol bulvės bus pilnai išvirusios (originaliame recepte Refika viską gamino greitpuodyje, tai troškino tik 5 minutes). 

Pateikite troškinį su dubeniu salotų arba kaip mėgsta turkiškuose namuose su  ryžių ar bulguro plovu. Skanaus!

During those days when you don't feel like cooking or doing shopping, you have to cook with what's in your fridge. And on those days you remember some recipes that once you read, saw or heard of. A week ago I sat to watch a few series of Refika Birgul, Turkish TV chef, new 10-minute meals show. Potatoes and chicken seemed to go well with some Turkish flavors and it can be cooked in 10 minutes. Well, Refika used preassure cooker, which I don't have. Still I managed to cook it in about 15-20 minutes together with salad. Could that be better?!

 Turkish potato and chicken stew 

inspired by Refika's recipe

serves 4

What you need:

1 onion

1 garlic clove

200g chicken tenders

1 tsp red pepper paste

1 tbsp tomato paste

4 medium sized potatoes

salt and black pepper to taste

1 tsp dried thyme

1/2 tsp dried basil

olive oil

What you have to do:

In a processor add peeled onion and garlic. Chop it. Transfer it into a preheated saucepan with some olive oil. Cook onions and garlic for 2 minutes. Meanwhile add chicken, red pepper and tomato pastes to the processor and pulse until meat is chopped. Transfer the mixture to the saucepan. Fry for 3 minutes. Season with salt and black pepper, thyme and basil. 

Peel potatoes and cut them in cubes. Add them to the saucepan, stir and add water just to cover the potatoes. Cook for 10-15 minutes until potatoes are cooked through. 

Serve with salad and pilaf. 

Tel şeriye pilavı / Vermišėlių plovas

Vermišėliai arba kaip turkai sako tel şeriye yra vienas iš  tų universalių makaronų, kuriuos galima visur naudoti. Žinoma dažniausiai jie naudojami vištienos sriuboje, plovuose kartu su ryžiais, kur jie prieš dedant ryžius yra gana gerai paskrudinami iki rusvos spalvos, nes būtent tai ir suteikia ypatingą skonį. Ar tik ne Indijoje iš vermišėlių gaminamas desertas. Man vermišėliai siejasi su vaikystėje valgyta pieniška sriuba, kurios augant pradėjau nemėgti, bet greičiausiai verdančio pieno kvapas man labiau nepatiko nei makaronai. 

Prieš kelias dienas netyčia pamačiau Refikos Birgul nuotrauką iš naujų jos laidų ciklo "Greiti 10 minučių patiekalai", kur kartu su bulvių ir vištienos troškiniu ji siūlė ir vermišėlių plovą su žemės riešutais. Mano vaikas mėgsta makaronus ir karts nuo karto vis jų prašo, taigi pagalvojau visai įdomu būtų ir plovą iš jų (be ryžių, nes su ryžiais dažnai verdu) išsivirti. Sakau plovas, nes Turkijoje pakepinti grūdai ar makaronai svieste ar aliejuje ir tada išvirti vandenyje ar sultinyje vadinami pilavi, taigi tai nėra tik vandenyje virti makaronai, jie pagardinti, mano atveju sviestu ir migdolo riešutais. Taigi eilinį kartą Refika mane nudžiugino, jau be to, kad yra nepaprastai malonus ir šiltas žmogus, tačiau kaskart smagu į ją žiūrėti televizoriuje ir visi jos patiekalai man labai patinka. Truputėlis turkiškos klasikos su naujomis bangomis. 

Vermišėlių plovas

adaptuota pagal Refika Birgul receptą

4 asmenims

Reikia:

250g vermišėlių

50 g sviesto

1 valg.š. alyvuogių aliejaus

50g migdolų (arba žemės riešutų)

druska

apie 2 st vandens

Gaminam:

Sviestą ištirpinkite keptuvėje kartu su alyvuogių aliejųmi, tada sudėkite migdolus, juos paskrudinkite apie minutę, suberkite vermišėlius. Kepinkite juos vis pamaišydami kol kai kurie makaronai įgaus rusvą spalvą. Supilkite  verdantį vandenį tik tiek, kad šiek tiek apsemtų makaronus. Pagardinkite druska. Virkite apie 3-4 minutes, kol vanduo susigers. Uždenkite puodą dangčiu ir palikite pastovėti apie 5 minutes. Prieš pateikiant šakute pamaišykite. 

Pateikite kartu su kitais daržovių ar mėsos patiekalais. Skanaus!

I have always been a fan of Refika Birgul and I guess her cookbook Refika'nin Mutfagi: Cooking New Istanbul Style was one of my first cookbooks about Turkish cooking. I like the way she mixes local ingredients, traditional recipes with new techniques, new ingredients and flavors. Her new show "10 minute meals" proves that she is full of new ideas. 

Tradicionally vermicceli or tel seriye in Turkish is used as a part of pilaf together with rice or bulgur. Pasta is toasted until golden brown in butter or olive oil, then rice is added and then it's all cooked in water or stock. Toasted pasta gives a wonderful flavor.  In her new show Refika made vermicceli pilaf with peanuts and seved with chicken-potato stew. I used almonds instead of peanuts. 

Vermicceli pilaf

adapted from Refika Birgul recipe

serves 4

What you need:

250g vermicceli

1 tbsp olive oil

50g butter

50g almonds (or peanuts)

salt

about 2 cups of water

What you have to do:

In a pot melt butter and add olive oil. Add almonds and toast them for a few minutes, then add vermicceli and stir until some of the pasta gets gold golden brown. Then pour in boiling water and season with salt. Cook pasta for 3-4 minutes until water is absorbed.  Cover the pot with a lid and remove it from heat. Let it sit for 5 minutes. Use a fork to stir vermicceli pilaf just before serving.

Serve warm as a side dish. Enjoy!

Ali Nazik

Turkijos patiekalai neabejotinai laimėtų įdomiausių ar keisčiausių pavadinimų konkurse. “Šventikas nualpo”, “Perpjautas Pilvas”, “Lakštingalos lizdas”, “Malonusis Ali” yra tik keli pavadinimai, kurie iš pirmo žvilgsnio nieko nepasako apie patiekalą, bet Turkijoje visi supras apie ką kalbama. Ali Nazik yra trinta baklažanų piure su jogurtu pagardinta minkšta, kepinta jautiena, kurie sudaro visumą ir visi šie dalykai yra valgomi kartu. Jokiu būdu negalvokite, kad baklažanai čia garnyras, o mėsa yra pagrindinis. Anaiptol gal net visai atvirkščiai.

Ali Nazik

4 asmenims

Reikia: 

Baklažanų tyrei:

4 pailgi baklažanai

3 skiltelės česnako

250 ml tiršto natūralaus jogurto

Druskos pagal skonį

1 svogūnas

1 nedidelė raudonoji paprika

2 valg.š. sviesto

400g liesos jautienos

1 arb.š. pomidorų pastos

Apie 50 ml vandens

¼ arb.š. maltų kvepiančiųjų pipirų

¼ arb.š. cinamono

½ arb.š. aitriosios paprikos dribsnių

Druska ir juodieji pipirai pagal skonį

Saujelė petražolių

Gaminam:

Pirmiausia pasiruoškite baklažanus. Juos keliose vietose įdurkite peilio galu. Įjunkite viryklę ir dėkite juos ant tiesioginės ugnies ( jei viryklė jūsų elektrinė, teks baklažanus kepti orkaitėje kol vidus suminkštės, bet tada prarasite šiek tiek pikantiško deginto baklažanų skonio) ir vartant kepinkite apie 5 minutes, kad baklažanų oda iš išorės apdegtų, o vidus būtų minkštas. Taip apskrudintus baklažanus atvėsinkite ir tada nulupkite visą odą. Baklažano minkštimą peiliu smulkiai sukapokite iki vientisos masės. Nulupkite česnakų skilteles, dėkite jas ant pjaustymo lentelės, užberkite žiubsneliu druskos, supjaustykite nedideliais gabalėliais, o tada peilio plokščiąją dalimi sutrinkite iki vientisos košelės. Sudėkite česnakus į baklažanų tyrę. Jei reikia dar pagardinkite druska, supilkite tirštą jogurtą ir viską gerai išmaišykite.

Nulupkite svogūną ir smulkiai supjaustykite. Iš paprikos išimkite sėklas ir taip pat smulkiai supjaustykite. Keptuvėje ištirpinkite sviestą ir sudėkite svogūnus kartu su paprika. Pakepinkite tik kelias minutes, tada sudėkite maltą jautieną (jautiena turėtų būti ypač smulkiai malta, 2-3 kartus, arba smulkiai kapota). Kepinkite vis pamaišydami apie 4-5 minutes. Nedideliame dubenėlyje išmaišykite pomidorų pastą kartu su vandeniu ir supilkite į keptuvę. Pagardinkite druska, juodaisiais pipirais, kvepiančiaisiais pipirais, cinamonu, aitriąją paprika. Išmaišykite ir patroškinkite mėsą dar apie 5 minutes.

Prieš pateikiant lėkštėje paskleiskite baklažanų ir jogurto tyrę, ant viršaus užpilkite kepintą mėsą. Apibarstykite smulkiai pjaustytomis petražolėmis. Pateikite iš karto.

Ali Nazik or Kind Ali is another classic Turkish meal that has a strange name. I guess the first person to make was called Ali and was kind enough to share it with others. Though originated from Gaziantep, so called culinary capital of Turkey, this dish is popular around the country, in both restaurants and homes. 

Ali Nazik 

serves 4

What you need:

eggplant puree:

4 long eggplants

3 cloves of garlic

250 ml strained thick yogurt 

salt to taste

1 onion

1 small red pepper

2 tbsp butter

400g low fat beef

1 tsp tomato paste

about 50 ml water

¼ tsp ground allspice

¼ tsp cinnamon

½ tsp red pepper flakes

salt and black pepper to taste

a handful of parsley

What you have to do:

Prepare your eggplants. Use a fork or a knife to make a few cuts on the skin of the eggplants. Turn on your gas stove and place eggplants on direct fire ( you can also roast eggplants in your oven until inside is soft but you will loose flavor that burned skin adds to the flesh of eggplant). Keep turning eggplants until skin gets a bit burnt but inside gets soft. Cool eggplants for a few minutes and peel off the skin. Use a knife to chop the solf eggplant flesh. Peel garlic. Sprinkle some salt on it and chop it, then use flat side of your knife to make garlic puree. Add garlic to the eggplant, add yogurt and mix to combine.

Peel and chop onion. Deseed and chop red pepper. Preheat the pan with some butter, add onion and red pepper. Cook until softens for a few  minutes, then add ground beef (you can also finely chop the meat, as traditional Turkish Ustas do). Fry for 4-5 minutes. In a cup mix water and tomato paste. Pour the paste onto the meat, season with salt and black pepper, add allspice, cinnamon, red pepper flakes. Mix it well and cook for 5 more minutes until meat is cooked through.

Spread eggplant and yogurt puree on a serving platter. Top it with meat. Sprinkle with some parsley and some chilli pepper if you want. Enjoy!

Artichokes with fresh fava beans / Artišokai su didžiosiomis pupelėmis

Kas galėtų patikėti, kad dar prieš kokius tris metus artišokų visai nemėgau. Kartą paragavau ir nusprendžiau, kad jų nemėgstu. Tačiau vėliau vėl paragavau. O šiais metais jau laukiau, kada pasirodys turguje, kada jų kainos pasidarys 'normalios'. Šiaip sezono metu vidutinė kaina yra 3-1.5 YTL, priklausomai nuo dydžio. Turguose ir parduotuvėse paprastai parduoda jau išpjaustytas artišokų šerdis, nes paprastai niekas nenaudoja artišoko lapų patiekalams, tiksliau tai dar visiškai nauja tradicija greičiausiai atėjusi iš Italijos ar Graikijos. Aš tai visai nesiskundžiu, netgi džiaugiuosi, kadangi susitaupo laikas, nereikia žaisti su likusiomis šiukšlėmis. Tiesa, kartą bandžiau gaminti visą artišoką su lapais, bet man nepatiko, todėl pasilieku ištikima turkiškai tradicijai, kai artišokai verdami su alyvuogių aliejumi kartu su morkomis, žirneliais, kartais mėsa ar didžiosiomis pupelėmis ( fava), kurių metas sutampa su artišokų sezonu. Kiek prisimenu Lietuoje mama augindavo tas didžiąsas pupeles, bet jos subręsdavo tik vasarai įpusėjus, tada jas virdavo, nulupdavo ir kaip užkandį pateikdavo, suaugę prie alaus valgydavo.  Taigi dabar užkandėlė, šiaip popietei su draugėmis, vakarienei su brangiausiais arba kaip meze/užkandis prie raki ar vyno.

Artišokai su didžiosiomis pupelėmis (fava)

2 asmenims

Reikia:

2 artišokų šerdys

10 fava pupelių ankščių (pupelės viduje dar turi būti beveik nesusiformavusios arba visai mažos, galite naudoti ir jau subrendusias, tačiau tada jas reikia išlupti)

1 citrina

50 ml alyvuogių aliejaus

1 mažas svogūnas

3 česnako skiltelės

saujelė šviežių krapų

druskos ir juodųjų pipirų

duonos pateikimui

Gaminam:

Artišokų šerdis supjaustykite plonomis riekelėmis. Jei perkate visus artišokus, tai teks nuimti išorinius lapus, išpjauti viduje esančius pluoštelius, kol liks tik šerdis. Tada iš karto apšlakstykite citrinos sultimis ir iki naudojimo laikykite vandenyje su citrinos sultimis. Prieš gaminant supjaustykite riekelėmis. Pupelių ankštis taip pat supjaustykite nedideliais gabalėliais.

Užvirinkite puodą su vandeniu, sudėkite artišokus ir pupeles, įdašinkite kelis lašus citrinos sulčių ir du šaukštus alyvuogių aliejaus. Virkite 5 minutes. Daržovės dar nebus pilnai išvirusios.

Nulupkite svogūną ir česnako skilteles. Smulkiai supjaustykite. Įkaitinkite keptuvę su likusiu su alyvuogių aliejumi. Sudėkite svogūnus ir česnakus. Kepinkite apie 3 minutes, tada sudėkite apvirtas daržoves. Pagardinkite druska, juodaisiais pipirais. Kepinkite vis pamaišydami apie 5 minutes. Pagardinkite citrinos sultimis, įmaišykite smulkintus krapus. 

Pateikite šiltus arba atvėsusius, jei norite kartu su duonos riekelėmis.

Who could have thought that just three years ago I didn't like artichokes. This spring I was cheching supermarkets and steet markets for a reasonable price. Last week they were already 3-1.5 YTL depending on the size. And that is an avarage price if you are in Istanbul. 

If you are somewhere around Bodrum these days, join Artichoke Days or Enginar Gunleri hosted by Bodrum Erenler Sofrasi, Foodroom and Selia Farm to see how artichokes are harvested and have an opportunity to taste local and seasonal meals with artichokes cooked by professionals.

As I am in Istanbul and Bodrum is a bit too far these days, I am cooking artichokes my way but following Turkish tradition where enginar (tr. artichoke) is often cooked with fava beans. I pre-cooked my vegetables and finished them in a pan with a generous amount of garlic, dill and lemon. The final dish is perfect to be served as meze or appetizer or as a snack on a slice of bread. 

Artichokes with fresh fava beans

serves 2

What you need:

2 artichoke hearts

10 green fava beans ( if they are young and small, you don't need to shell them)

1 lemon

50 ml olive oil

1 small onion

3 garlic cloves

a bunch of fresh dill

salt and black pepper to taste

some bread to serve

What you have to do:

If you buy only artichoke hearts that are usually packed together with some lemon water, you just need to use a peeler or a sharp knife to cut your artichoke into slices. If you buy the whole artichoke, then cut off the leaves, use a knife to remove the inner part of the artichoke bloom and then drizzle the heart with some lemon juice and keep it in lemon water until ready to cook. Slice before cooking.

Trip green fava beans, cut into smaller pieces. 

Bring a pot of water to boil and add sliced artichoke and beans. Add a bit of lemon juice, 2 tablespoons of olive oil. Cook for 5 minutes. Vegetables won't be cooked through but a bit crunchy. 

Peel and finely chop onion, garlic. Preheat the pan  with the rest of olive oil, and add onion and garlic. Season with salt and black pepper. Sautee for 3-4 minutes, then add drained artichoke and beans. Sautee for 5 more minutes. At the end add chopped dill. Adjust the seasoning and drizzle some more lemon juice. 

Serve warm or cold. Enjoy!

Red lentil soup with deep-fried onions / Raudonųjų lęšių sriuba su kepintais svogūnais

Kiekvienas atvažiavęs į Stambulą ar kitą Turkijos miestą neišvengiamai ieško, kur galėtų pavalgyti. Pasirinkimas Stambule gražiai sakant "kvapą gniaužiantis" nuo mažų kioskelių, užeigų, kavinių, meyhane, esnaf lokantasi iki mažiau ar daugiau prabangių restoranų su nepakartojamais Bosforo vaizdais, terasomis ir puikiu aptarnavimu. Tokios vietos lengvai randamos, turistinėse vietose netgi prie durų stovi koks vyrukas ir maloniai ar net įkiriai siūlo užeiti, mat "tik pas juos" yra puikiausia terasa su nuostabiais Stambulo vaizdais, koks nors ypatingas vakaro šou su dervišų ar pilvo šokiais. Tačiau yra dar viena rūšis valgymo įstaigų, kurios  yra mėgstamos tarp vietinių paprastų gyventojų - sriubos namai, kurie kildinami iš Imaret virtuvių. Tradiciškai Imaret buvo pradėtos statyti šalia mečečių ( pirmoji pastatyta 1336 metais Iznik mieste, pagal sultono Orhan I paliepimą, vėliau išpopuliarėjo ir tapo lyg ir Osmanų imperijos metais pastatytų mečečių neatskiriama dalis), kurių pagrindinė funkcija buvo teikti nemokamą maistą varguoliams. Maistas ten buvo paprastas, tradiciškai tik paprastas sultinys su ryžiais, kartais pagardinti su avinžirniais ar pupelėmis, švenčių proga būdavo pateikiamas zerde pudingas ( skaidrus ryžių pudingas su šafranu, kedrinėmis pinijomis ar džiovintais vaisiais), visada buvo atsižvelgiama sezoniškumo, todėl kas kartą patiekalai būdavo kiti. 

Šiais laikais tokių nemokamų virtuvių neliko, tiesa, Ramadano metu ši tradicija prisimenama ir pasibaigus pasnikui, nusileidus saulei, beveik visos mečetės teikia sriubas ar visą vakarienę visiems norintiems. Šiais laikais tai nėra tik varguolių maistas, tai tiesiog neatskiriama turkiškos kultūros ir tradicijų dalis. 

Šiais laikais sriubos tradicijas puoselėja tam tikros užeigos, kurios specializuojasi vien sriubos patiekalais, ypač pagamintais iš visų 'nepopuliarių' avių ar jaučių dalių, pvz. galvos, kojų, smegenų, liežuvio, skrandžio ar papilvės. Tokios vietos netgi dabar turi visai kitą prasmę, ten dažniausiai eina valgyti keliautojai, nes jos greitai sušildo ir yra nepaprastai sočios (įsivaizduokite šiltą lietuvišką šaltieną pagardinta aštria paprika ir daug česnako) arba po nakties linksmybių su rake grįžtantis namo draugai. Taip taip, kol kita papasaulio dalis  pagiroms valgo kažką lengvą arba visai nieko nevalgo, turkai valgo pačius keisčiausius riebius patiekalus ( prie tokių sriubų dar į kolekciją galima pridėti kokorec, islak burger ir panašius patiekalus). Taigi šiuolaikinės "sriubos užeigos" atlieka visai kitą funkciją. 

Grįžtant prie imaret -sriubų namų, Stambule prie didžiausių mečečių vis dar išlikusios kelios patalpos, kuriose įrengti restoranai ar užeigos. Pvz. šalia Suleymaniye mečetės ( žiurėti nuotraukoje), senosiose imaret patalpose yra įrengtas Darüzziyafe restoranas specializuojantis tradiciškoje Osmanų virtuvėje, aplinkui mečetę veikia nemažai "sriubos" tradicijas tęsiančių užeigėlių, kuriose už mažesnę nei eiliniuose restoranuose kainą parduodami tokie tradiciški patiekalai, kaip sriubos, pupelių troškiniai su plovais. Beja, tokiose vietose tikriausiai suprantate, kad alkoholiniai gėrimai neparduodami.

O dabar receptas raudonųjų lęšių sriubos, kurią rasite tiek prabangiame turkiškame restorane, tiek visiškai mažoje galvelėje esančioje užeigoje su dviem stalais. Tai pati paprasčiausia sriuba, kurią gali išsivirti kiekvienas ir ji išties turkams asocijuojasi su maloniausiais prisiminimais ( na kaip lietuviams kokia burokėlių ar raugintų kopūstų sriuba). Ji paprastai būna trinta, nors tai ir nebūtina, pateikiama su citrinos riekele. Prieš valgant  ji apšlakstoma citrinos sultimis, bei pagal norą galima užsiberti aitriosios paprikos ar džiovinto čiobrelio bei mėtų. Šią sriubą aš viriau savo svečiui, kuris griežtai atsisako valgyti svogūnų, todėl teko juos atskirai pasikepinti, nes aš ir visa mano šeimyna svogūnus mėgstame visomis formomis! :)

Vaizdas nuo Galata tilto, Suleymaniye mečetė ir Eminonu rajonas

Raudonųjų lęšių sriuba su svogūnais

(4 asmenims)

Reikia:

1 morka

2 valg.š. alyvuogių aliejaus

1 st raudonųjų lęšių

2 litrai vandens arba vištienos sultinio

druskos ir juodųjų pipirų

1/2 arb.š. džiovinto čiobrelio

apie 70 ml saulėgrąžų aliejaus

1 didelio svogūno

citrinos riekelių pateikimui

Gaminam:

Nulupkite ir sutarkuokite morką. Puode įkaitinkite alyvuogių aliejų, sudėkite morką ir kelias minutes apkepinkite, suberkite raudonuosius lęšius, užpilkite vandeniu arba sultiniu ir virkite apie 15 minučių. Per tą laiką raudonieji lęšiai jau nebus raudoni, labiau žalsvai gelsvi, bei išsileidę. Pagardinkite druska, juodaisiais pipirais, čiobreliu. Rankiniu smulkintuvu sutrinkite iki vientisos masės.

Svogūną nulupkite ir supjaustykite pusžiedžiais. Rankomis atskirkite svogūnų sluoksnius vieną nuo kito. Nedideliame puode ar keptuvėje įkaitinkite saulėgrąžų aliejų, Dalimis apkepinkite svogūnus kol bus gelsvos spalvos, tik jokiu būdu nesudeginkite, nes tada jie jau bus kartūs ir neskanūs.

Pateikite sriubą dubenėliuose, apibarstykite kepintais svogūnais. Šalia pateikite citrinos riekelę, kurią išspauskite prieš valgant. Skanaus!

Whenever you travel, you always look for some places to try local cuisine. Istanbul is a great place to enjoy the cuisine of the whole Turkey as it's the city where people of all regions of Turkey end up making their home. People come here for university, work or business opportunities, and eventually bring their own cuisine. So when strolling narrow streets of Istanbul's Old Town, you will see restaurants, bars, inns that serve different regional food. Black Sea, Egean sea, Old Anatolian, Meditereanian, Eastern Turkish food can be found in different parts of the city. 

One type of eateries that are common in Istanbul are soup shops that sell only soups and usually 24/7. It is believed that they originated from soup kitchens or imaret which were traditionally built as a part of a mosque complex. They used to function as a place where food for poor people was served. Nowadays most old imarets are closed for public or they are used for different purposes. During Ramadan month this tradition is remembered as it's common to serve iftar meals or at least soup near every mosque. 

Suleymaniye mosque, one of the biggest and magnificient mosques in Istanbul, still have open imaret to the public. It is now turned into a restaurant that serves traditional Ottoman meals. However, there are a number of other eateries that serve traditional imaret style meals all round the mosque complex.  So you can taste dried bean stew, various soups or puddings like locals do on daily basis. These places are not fancy, no  wine list or whatsoever, but eating there is like eating food that was made by an old Turkish mother and served to her family, full of love and care. 

Here's a recipe of a soup that is served in both Turkish restaurants and Turkish homes. Traditionally it is served with a slice of lemon, some red pepper flakes and thyme can be added if prefered.

Red lenti soup with deep-fried onions

 serves 4

What you need:

1 carrot

2 tbsp of olive oil

1 cup of red lentils

salt and black pepper

1/2 tsp thyme

2 l water or chicken stock

1 large onion

70 ml sunflower oil

some lemon wedges to serve

What you have to do:

Peel and grate carrot. In a pot preheat olive oil, fry the carrots for a few minutes, then add lentils, pour in chicken stock or water, and boil for 15 minutes. Lentils will reach slurry consistency. Add some salt and black pepper, dried thyme. Use a hand held blender to puree the soup.

Peel and slice onion into half-moons. Preheat sunflower oil into a small pot. Fry onions in batches until golden brown. 

Serve soup topped with fried onions. Serve a wedge of lemon on the side. Squeeze the lemon before eating. Enjoy!

Hatay Days in Feshane/ Hatay Günleri

Meze / Užkandžiai

Šiandien, kaip ir paskutinius keturis balandžio mėnesius, su šeima vykome į Hatay regijono dienas Feshane, Stambule. Pirmus metus važiavome smalsumo vedami, antrus metus, nes pirmus buvo tikrai labai autentiška ir skanu, trečius ir ketvirtus metus jau važiuojame labiau iš įpročio ar tradicijos. 

Šiais metais vėl važavome, bet su ta mintimi, kad tik pavalgysim ir grįšim. Taip ir buvo. Tik šį kartą grįžome su šiek tiek keista nuotaika. Atrodo viskas lyg ir kaip kelis metus prieš šiuos, daug  maisto - kalnai icli kofte - bulguro maltinukai su jautienos ir graikinių riešutų įdaru, biberli ekmek - plokščios duonos paplotėliai su paprikų užtepu, Hatay stiliaus durum, kurie skiriasi nuo kitų dėl specialios lavašo duonos, ant jo tepamo specialaus pomidorų padažo bei viduje esančio svogūnų, petražolių ir žagrenių pagardo, įvairiausi meze - užkandėlės ( humusas, pomidorų, čiobrelio ir alyvuogių salotos su zahter, baklažanų užtepas su jogurtu ir tahini, bei baklažanų, paprikų, pomidorų pagardas su granatų sirupu) , pyragėliai su mėsa, tahini, tepsi kebabai,  doneriai ir kiti patiekalai. Desertų stenduose karaliavo knefe, kombe sausainiai su graikiniais riešutais ar datulėmis, bei keliose vietose matėsi tradiciškos baklavos. 

Greičiausiai dėl gana vėlyvo pavasario ir lietingos savaitės, gaminamo maisto stendai iš kiemo perkelti į Feshane Parodų rūmų vidų. Iš vienos pusės tai puikus sprendimas, nes vistik tikrai šalta ir šlapia, kitavertus, parduodamas maistas ir jo pateikimo būdai yra visiškai gatvės stiliaus, todėl kitokioje aplinkoje jis kažkaip prarado žavesį. Taip pat šiais metais ypač jautėsi, kad pateikiamas maistas yra praradęs dvasią, gana vienodas visuose stenduose, valgytas Hatay durum buvo sausas ir beskonis. Kitavertus knefe šiais metais greičiausiai buvo skaniausia nei visais praėjusiais kartais, meze taip pat atrodė šviežūs ir gaivūs, tik kaip minėjau, norėjosi įvairumo,  ypač iš miesto, kuris didžiuojasi savo meze gausa. 

Mėsos, daržovių, tahini ir kitokių įdarų pyragėliai

Sarma - vynuogių lapuose įsukti ryžiai

Kebabai ir Hatay durum suktinukai

Ruošiami tepsi kebabai

Icli kofte

Knefe arba Kunefe

Nors patiekalai ir nuvylė, tačiau vistiek buvo džiugu matyti Hatay regijono produkcijos pristatymus, kuriuos ir galėjome nusipirkti. Gausybė rūšių alyvuogių, riešutų, datulių, paprikų, sūrių, lauro lapų muilo, apelsinų ar citrinų žievelių bei kitų vaisių bei uogų uogienės, moliūgo gardėsiai, Hatay virtuvei būdingi prieskoniai - džiovintas violetinis bazilikas, zahter arba Hatajaus čiobrelis, įvairios arbatžolės, specialios formelės kombe sausainiams formuoti, peiliai, rankų darbo dirbiniai - krepšiai, servetėlės, staltiesės, pinti padėklai, muzikos instrumentai ir kt. Pasirinkimas tikrai gausus, todėl neabejodami nusipirkome tai, kas mano vyrui siejasi su Hatay regijone praleistais vaikystės metais - cokelek sūrį, zahter, granatų sirupą, bei lauro lapų muilą ir grįžus namo galvoju, kad reikės rytoj reikės pagaminti vėl kažką iš Hatay regijono. 

Zahter arba Hatay čiobrelis

Karčiojo apelsino žievelių uogienė

Moliūgo gardėsis

Kombe sausainių formelės

Granatų sirupas

Karšta knefe su sūriu, cukraus sirupu ir pistacijomis

O jei patys norite išbandyti kelis Hatay regijono patiekalus, tai visada galite atsiversti mano knygą - "Turkijos Virtuvė", kurioje rasite Icli kofte (p.145), Tepsi kebabi (p.149), baklažanų, jogurto ir tahini pagardą (p. 61),  humuso (p. 65), baklažanų salotas su paprikomis ir pomidorais (p.119),  pomidorų, fetos sūrio, alyvuogių ir čiobrelio salotas pusryčiams (p.27), paprikų paplotėlius (p.249), kombe sausainius (p. 307) bei kabak tatlisi (p 287) receptus. Ir kas paneigs, kad man tikrai patinka Hatay virtuvė, todėl tikrai dar ir kitais metais važiuosime į Feshane, nes vistiek arčiau nei pats Hatay. 

https://www.knygos.lt/lt/knygos/turkijos-virtuve-skaniausi-turkijos-patiekalai-kasdienai-ir-sventems/