Hamsi - Baked anchovies /Orkaitėje kepti ančiuviai

Mano virtuvėje kartais receptai atsiranda iš neatidumo ar netikusio organizuotumo. Kad ir praėjusį trečiadienį turguje nusipirkau kilogramą juodosios jūros ančiuvių (tr. hamsi) ir galvojau gaminti plovą, kuris tradiciškai kepamas orkaitėje. Jei kada teko gaminti ančiuvius, tai jau žinote, kad šios žuvytės yra nepaprastai gardžios, tačiau turi gana stiprų kvapą, kuris ypač paaštėja kepant aliejuje. Kitaip sakant, jei jau kepate ančiuvius, apie tai neabejotinai sužinos, tiksliau užuos, ir kaimynai, kurie vargiai ar apsidžiaus, jei kartais jie nėra pakviesti pas jus vakarieniauti. Kepant orkakaitėje, šių žuvų kvapas būna daug švelnesnis, kuris iš virtuvės greitai išgaruoja. Dėl šios priežasties, aš labiau mėgstu orkaitėje gamintus ančiuvius, o beto, nereikia stovėti prie keptuvės, nes kiekvieną kepant užtrunka laiko. Taigi nusipirkus, jau ruošiausi juos gaminti, bet prireikė eiti į parduotuvę kukurūzų miltų. Nusipirkau! Grįžus išvaliau ir išimiau ančiuvių kaulus, kas yra tikrai paprasčiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, nes jie lengvai atsiskiria nuo mėsos. Nuploviau, išvoliojau kukurūzų miltuose, išdėliojau ant kepino skardos dugno. Laikas gaminti ryžių plovą, kuris turi tapti įdaru! Tik bėda, kad tų ryžių buvo belikę gal tik kokie geri trys šaukštai. Dėl kažkokios priežasties, įsivaizdavau, kad kai kurie produktai niekada nesibaigia. Mano namuose tokie produktai, kaip ryžiai, svogūnai ir druska visada būna (kaip pvz. bulvės pas mano mamą), bet atsitik tu man, kad kai susiplanuoji (o gal kaip tik nesusiplanuoji) gaminti, jų mistiškai nelieka. Beto ir laiko vėl bėgti į parduotuvę jau nebuvo likę. Taigi teko verstis iš to, kas buvo ir plovas su ančiuviais stebūklingai tapo tiesiog ančiuvių ir svogūnų apkepu. Prisipažinsiu, kad džiaugiuosi dėl to! Nes gavosi dar skaniau! Kepinti svogūnai su džiovintais serbentais, krapais ir paprika puikiausiai derėjo prie žuvies, o aliejus ir daržovių sultys neleido jai išsausėti, todėl gavosi idealus patiekalas - išorėje traški žuvis, o viduje minkštas įdaras. Pateikiau su salotomis ir skrudintomis bulvytėmis. Tikrai kepsiu dar kartą, nes mano instagrame pamatę vyro draugai, jau užsisakė šio patiekalo! Taigi ruošiuosi vėl į trečiadienio turgų - hamsi metas!

Lietuvoje vasarą mačiau šviežius ančiuvius, tačiau jei kartais jų nerasite, išbandykite apkepą su kitomis smulkiomis žuvimis, tik nepatingėkite pašalinti kaulų, nes taip bus daug smagiau valgyti! Skanaus!

Orkaitėje kepti ančiuviai

4 asmenims

Reikia:

1 kg šviežių ančiuvių

1 stiklinė kukurūzų miltų

druska ir juodieji pipirai pagal skonį

1 valg.š. sviesto

2 valg.š. alyvuogių aliejaus

2 dideli svogūnai

1 nedidelė paprika

2 valg.š. džiovintų juodųjų serbentų (galite pakeisti tamsiomis razinomis)

saujelė krapų

1 valg.š. kedrinių pinijų

1/2 arb.š. džiovinto čiobrelio

3 valg.š. ryžių

Gaminam:

Ančiuvius išvalykite, išimkite kaulus ir nuplaukite. Apiberkite druska ir juodaisiais pipirais. Ant lėkštės suberkite kukurūzų miltus ir juose apvoliokite kiekvieną žuvį. 20-22 cm skersmens kepimo indą ištepkite sviestu. Išklokite dugną ir kraštus žuvimi. Pasilikite kelias žuvis viršui. 

Įjunkite orkaitę ir įkaitinkite iki 180C.

Nulupkite svogūnus ir  smulkiai supjaustykite. Papriką supjaustykite nedideliais gabalėliais. Keptvėje įkaitinkite aliejų ir sudėkite svogūnus ir paprikas, pagardinkite druska, juodaisiais pipirais ir kepinkite apie 3 minutes, tada suberkite džiovintus juoduosius serbentus, kedrines pinijas, ryžius, čiobrelį. Įpilkite šlakelį vandens, apie 50 ml. Išmaišykite ir pakepinkite apie 2 minutes. Pabaigoje suberkite smulkintus krapus. 

Daržvių ir ryžių įdarą supilkite ant ančiuviais iškloto indo, vienodai paskirstykite, likusiais ančiuviais užklokite paviršių. Šiek tiek apšlakstykite alyvuogių aliejumi, tačiau nepadauginkite.

Kepkite orkaitėje apie 30 minučių kol žvis bus gražiai apskrudus išrorėje. 

Pateikite šiltą su mėgstamoms šviežių dažovių salotomis. Skanaus!

My husband always says that he would never buy small fish just because they take ages to clean and they are not that delicious but every single time I prove him wrong when I bring yet another bag of hamsi or European anchovies from our weekly Wednesday Market. 

This recipe is an interpretation of a traditional hamsi pilavi that originates from the Black Sea region. As I ran out of rice at home, I decided to go with what was left - a few tablespoons of rice and lots of onion. Vegetables didn't let the fish to dry out in the oven and turned into a lovely meal. In other words tradition with a twist.

Oven baked anchovies

serves 4

What you need:

1 kg fresh anchovies

1 cup corn flour

salt and black pepper to taste

1 tbsp butter

2 tbsp olive oil

2 large onions

1 small red pepper

2 tbsp. dried black currants

a handful of dill

1 tbsp pine nuts

1/2 tsp dried thyme

3 tbsp rice

What you have to do:

Clean and remove the main bone from the fish. Wash them and leave to drain. Season with salt and black pepper. Roll each fish into corn flour. Take a 20-22 cm in diameter ovenproof dish and butter it. Arrange the fish on the bottom and the sides on the dish. Save some fish for the top.

Preheat the oven up to 180C.

Peel and finely chop onions. Cut pepper into small pieces. Preheat a pan with some olive oil and fry onion and pepper for 3 minutes. Season with salt and black pepper, add black currants, pine nuts, rice, dried thyme. Pour a splash of water, about 50 ml. Cook for 3 more minutes. Add chopped dill.

Pour vegetables with rice into the baking dish lined with fish. Cover it with the remaining anchovies. Drizzle with a little olive oil on the top. 

Bake in the oven for about 30 minutes until fish gets golden brown. 

Serve it warm with you favorite green salad. Some fried potatoes wouldn't do much harm either. Enjoy!

Roasted celeriac root with olive oil / Orkaitėje kepta saliero šaknis

Praėjo gana nemažai laiko nuo paskutinio mano įrašo, bet štai ir vėl rašau. Rašiau ir visą mėnesį, tik ne į tinklaraštį, o knygą, su kuria kviesiu visus aplankyti Stambulą ir pažinti jį mano akimis. Bet apie ją truputį vėliau, kitų metų pradžioje, kai "žodžiai taps kūnu" arba tiksliau tikra knyga.

O pastarąį mėnesį nesėdėau akis įbedusi į kompiuterį, vistik gyvenau ir dirbau. Vieną savaitgalį teko pabūti neformalia gide keliems lietuviams, kurie išsirinko vieną  iš lietingiausių savaitgalių šiais metais ir atstiko toks paradoksas, kad vienas iš jų man atsiuntė nuotrauką su keistai ant vandens stovinčiomis gyvūnų statūlomis; Teko greitai susižiūrėti, kas čia ir kaip. Pasirodo tai dalis 14 Stambulo bienalės ( bienalė - tai kas du metus vykstanti tarptautinė šiuolaikinio meno paroda). Girdėjau, kad ji vyksta, bet daugiau nesigilinau, todėl  dabar labai džiaugiuosi, kad kraštiečiai paskatino daugiau pasidomėti. Šiais metais parodos tema - Tuzlu su - Salt Water arba Sūrus vanduo, todėl neatsitiktinai visos meno instaliacijos išsidėstė palei Bosforo sąsiaurį, o dalis netgi pasiekė Princų salas. Būtent vienoje iš salų - Buyukada- esanti argentiniečio menininko Adrian Villar Rojas skulptūrų paroda "Gražiausios iš visų Motinų" (The Most Beautiful  of all Mothers) labiausiai mane sudomino, todėl pakalbinus kolegas, praėjusį ketvirtadienį išsiruošėme. Keliauti į Princų salas yra visiškai nesunku, tik tokiai išvykai reikia visos dienos. Keltus galima rasti visose pagrindinėse prieplaukose (Bakirkoy, Eminonu, Kabatas, Kadikoy ir kt), o pati kelionė užtrunka mažiausiai 1 valandą 20 minučių iš Kadikoy, Azijinėje Stambulo  dalyje. Mes rinkomės valstybinės įmonės keltą, todėl mokėjome tradiciškai Stambulo kortele (tr.Istanbul kart). Taigi vienas du trys ir mes jau plaukiame. 

Pačioje Büyükada (tr. didžioji sala) šiuo metu yra eksponuojamos 7 parodos ir meninės instaliacijos. Pasirodo, kad visa ši bienalė susilaukė tokios sėkmės, todėl nuspręsta ją pratęsti iki lapkričio 15 dienos. Taigi dar viena proga išvykai! Sekant nuorodas keliavome gatvelėmis, ėjome apžiūrėti 18-19 amžiaus namų, kurie paprastai yra uždaryti salos svečiams ir šiaip pakeliaiviams. Trotskio namo pakrantėje ir buvo įrengta ši paroda. Nereali vieta, įspūdingai skulptūrų parodai.  Pasižvalgykite.

Sugrįžus atgal į Kadıköy užsukome į daugelio kelionių vadovų  išgirtą Çiya restoraną vėlyvų pietų ar ankstyvos vakarienės. Apie pačią vietą galiu pasakyti, kad  jei norite pažinti Anatolijos virtuvę, ten tikrai veta eiti, tačiau patarčiau keliese užsisakyti skirtingų patiekalų, kad kuo daugiau galima būtų paragauti. Porcijos čia nedidelės, labiau primena meze (užkandį), todėl dalinantis su draugais bent jau neliksite alkanas. O maistas tikrai gardus, sezoniškas, tik aptarnavimas pasirodė labai jau lėtas, nors žmonių nebuvo labai daug. Bet šis įrašas nėra restorano apžvalga, kritika ar kažkas susiję su tuo, tiesiog čia pirmą kartą paragavau orkaitėje keptą salierą ir dar valgant jau galvojau, kad tikrai bandysiu gaminti namie, nes buvo nepaprastai skanu, o porcija tokia kukli, kurią dar ir dalinausi su dukra. Namuose pasigaminau, jau du kartus, ir neabejoju, kad šią žiemą dar ne kartą gaminsiu. Pas patiekalas išlaiko turkišką Egėjo jūros gaminimo tradicją, kur daržovės lėtai  verdamos pagardinus alyvuogių aliejumi. Taigi paragaukite!

Orkaitėje kepta saliero šaknis

4 asmenims

Reikia:

1 svogūnas

1 didelė morka

2 nedidelės raudonosios paprikos

2 didelės saliero šaknys

4 česnako skiltelės

druska ir juodieji pipirai

1/2 arb.š. džiovinto čiobrelio

apie 80 ml alyvuogių aliejaus

apie 50 ml vandens

Gaminam:

Nulupkite svogūną, morką, saliero šaknį. Supjaustykite riekelėmis arba nedideliais gabalėliais. Iš paprikų išimkite sėklas ir supjaustykite riekelėmis. Nulupkite česnaką ir supjaustykite riekelėmis.

Įkaitinkite orkaitę iki 170C.

Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir sudėkite svogūną ir morką, pakepinkite apie 3 minutes, sudėkite paprikas ir salierą, česnaką. Pagardinkite druska, juodaisiais pipirais, čiobreliu, supilkitę vandenį. Viską gerai išmaišykite ir perdėkite į karščiui atsparų indą. Dėkite kepti į orkaitę apie 40 minučių arba kol daržovės bus minkštos. 

Pateikite patieką, kaip šiltą pagrindinį patiekalą arba atvėsus, kaip užkandį. Prieš pateikaint apiberkite keliomis šakelėmis krapų ar petražolių. Skanaus!

Last week I planned a day in one of Prince's islands near Istanbul - Buyukada, just to look around at those 7 art installations that are part of 14th Istanbul Biennial. I believe the majority of passengers were heading there just to see the impressive installation near Trotsky house by Adrian Villar Rojas, an Argentinian artist, called The Most Beautiful of All Mothers.  And they weren't disappointed. Neither we were.

Back in Kadikoy, we dropped in Ciya to have late lunch. Disappointed by slow and careless service, we were still delighted about the food. While having my roasted celeriac, I was already quietly planning to go to buy more celeriac and make it at home. Indeed it is very delicious seasonal dish that follows Aegean region cooking tradition with olive oil. 

Roasted celeriac root with olive oil

serves 4

What you need:

1 large onion

1 large carrot

2 small red peppers

2 large celeriac roots

4 garlic cloves

salt and black pepper to taste

1/2 tsp dried thyme

about 80ml olive oil

about 50 ml water

What you have to do:

Peel and slice onion, carrot and celeriac root. Remove seeds from peppers and cut them into stripes. Slice the garlic.

Preheat an oven up to 170C.

Preheat a pan with some olive oil, add onions and carrot. Cook them for 2-3 minutes, then add celeriac, pepper, garlic, season with salt and black pepper, thyme, add water. Stir a bit. Transfer everything into a heatproof dish. Place it into the oven and cook for 40 minutes or until vegetables are tender. Stir it a few times.

Serve warm or room temperature. Sprinkle with some chopped dill or parsley.