Kai mano tinklaraštis užmiega, tai atsitinka dėl trijų paprasčiausių žmogiškų priežasčių - pirma, aš greičiausiai daug dirbu, t.y. mano darbo valandos pasidaro beprotiškos arba sugalvoju kokią knygą parašyti, kaip kad pernai išleistą Turkijos virtuvė knygą. Antra, greičiausiai vėl neatsitraukdama skaitau jau kokią trečią knygą iš eilės, pvz iš tos serijos "10 books every woman should read during her lifetime" arba dėl neaiškių priežasčių sugalvojau perskaityti jaunų Lietuvos rašytojų darbus, tiesiog norėdams susipažinti su lietuvių rašytojų darbais, beto taip tikiuosi nors kiek praturtinti savo lietuvių kalbos žodyną, nes ypač praėjusiais metais supratau, kad mano sakiniai labiau primena vertimą iš užsienio kalbos. O trečia, tiesiog pasiutusiai anksti temsta, todėl mano vakarienės dažniausiai būna suvalgomos prieš tai kol jų nuotraukos atsiranda foto aparate. Bet artėja pavasaris, tai tokios problemos mažės.
Šiandien peržvelgdama praėusius metus ir populiariausius įrašus apsidžiaugiau, kad būtent mėgstamiausi mano patiekalai ir tapo pačiais populiariausiais. Taigi top 10. Prisiminkime ir gal dar kartą pasigaminkite;.
Tradicinis vištienos ir avinžirnių plovas, dar vadinamas "gatvės plovu" - sokak pilavi.
Vištieną mano dukra ir aš labai mėgstu, todėl ją tikrai gaminame mažiausiai kartą per savaitę, nes realiai per daug vištienos patiekalų nebūna, o jei dar jie greitai pagaminami, tai tik dar geriau - Vištienos troškinys su perliniu kuskusu.
Neveltui Turkijos virtuvė kilo iš klajoklių patiekalų, nes daugelis patiekalų yra paprasčiausiai verdami iš to, ką galima rasti aplinkui, todėl čia turime tokius troškinius, kaip medžiotojų ar sodininko kebabus.
Baklažanai ir pomidorai - tai du draugai, kurie niekada neturėtų būti išskirti, o jei pasiruoši pomidorų padažą iš anksto, tai baklažanų troškinį galimą pagaminti per kelias akimirkas.
Pusryčiai yra šventas reikalas, todėl net ir atostogaudama Lietuvoje pas mamą kaime, neabejojau, kad reikia gaminti kiaušinienę su daugybe pomidorų ir paprikų, kas turkiškai būtų menemen.
Sriubos visada karaliauja mano virtuvėje, nes tiek vyras, tiek dukra dėl jų eina iš proto, ypač vėsiu oru. Taigi šiuo metu kartu su raudonųjų lęšių bei burokėlių sriubų pernai prisijungė bulvių ir salierų sriuba su šalaviju, bei tradicinė avinžirnių ir perlinių kruopų sriubos. Tikrai nesušalsim!
Jei kas paprašytų parašyti straipsnį ar net knygą apie 101 būdą panaudoti avinžirnius, tai greičiausiai net neabejodama sutikčiau, nes ką jau ką, bet susipažinus prieš tuos 10 metų su avinžirniais, jie visada karaliauja mano namuose, nes visada turiu ką iš jų pagaminti, todėl skaitytojai žinoma pamėgo gana paprastas avinžirnių ir pomidorų salotas su žagreniu pagardintais svogūnais, bei falafeliais, kurie pasirodo šiuo metu ir Lietuvoje tapo svarbiu konkurentu kebabams ir kitokiems vidurio rytų patiekalams.
O populiariausias desertas taip pat visiškai nenustebino, nes tikrai nėra nieko geriau nei senas geras obuolių pyragas, o jei jis dar tampa skanesnis kitą dieną, bei puikiausiai išsilaiko net porą dienų, tai ar galibūti kas geriau? Skanaus!
O kitą savaitę grįžtu su naujais, dar nepublikuotais receptais ir kitomis naujienomis! Gražaus savaitgalio!
