Thursday, January 28, 2016

Fish and beet salad / Žuvies ir burokėlių salotos


Būna tokių dienų, kai tiesiog lieka gabalėlis žuvies, kurio atrodo vienam lyg ir per daug, o dviems per mažai. Beveik kiekvienos šalies virtuvė turi savų receptų, kurie padeda su žuvies likučiais susidoroti, nors net nebūtina likučius dėti. Taigi nuo paprasčiausių lavašo  suktinukų su keliomis traškiomis daržovėmis iki lietuviškų salotų su bulvėmis ir karšto rūkymo skumbre, ar britiškas žuvies pyragas, prancūziškai amerikietiškas kišas su brokoliais ir lašiša, žuvies troškiniai ir dar begalybė pasirinkimo. Aš greičiausiai iš tingumo visada renkuosi salotas, nes joms galima sunaudoti, tai kas yra namie arba bent jau dažniausiai būna. 
Pastaruoju metu, tiksliau žiemos metu, visada turiu burokėlių, kuriuos tik parsinešus visada išsikepu orkaitėje, o tada jie puikiausiai 3-4 dienas nesugęsta gulėdami ir laukdami savo eilės šaldytuve. Žalumynai, kaip petražolės, mėtos ar kokios dar įdomesnės salotos visada taip pat būna šaldytuve, ypač kelias dienas po didžiosios turgaus dienos. O žuvį taip pat perku turguje, nes ten didžiausias pasirinkimas, o ir dėdulės mielai jas išvalo. Žiema, ypač sausio pabaiga yra didžiųjų Turkijos jūrų žuvų metas, todėl nusipirkus vieną, galima pamaitinti visą šeimą. 
Šią savaitę mes valgome doradas. Pirmą vakarą gaminau jas tradiciškai - tik citrina, česnakas, druska, pipirai, žalumynų šakelės, šaukštelis sviesto ir viską uždengus iškepiau orkaitėje, o valgėme su raudonuojo svogūno ir žagrenio pagardu su citrina bei žaliomis gražgarstės salotomis.  Tačiau kita diena jau kita istorija. Žuvis norisi būti perdaryta. 
Greičiausiai mano mama pagamintų bulvių košę ir žuviai dar kokį padažą su mokom ir svogūnais paruoštų. Net neabejoju, kad būtų nepaprastai skanu, tačiau mano šeimyna pripratusi kitaip. O tas kitaip yra štai šitaip:

Žuvies ir burokėlių salotos


2-3 asmenims

Reikia:


apie 220 g keptos ar virtos žuvies
1 st svogūno laiškų
1 st smulkintos gražgarstės
1/2 st petražolių
1/2 st granatų sėklų
2 vidutinio dydžio burkėių ( virtų arba ketų orkatėje)
1/2 citrinos sulčių
2 valg.š. granatų padažo
1 valg.š. alyvuogių aliejaus
druska ir juodieji pipirai

Gaminam:

Iškeptą žuvį atskirkite nuo kaulų. 
Dubenyje sumaišykite pjaustytus svogūnų laiškus, petražoles, gražgarstes, granatų sėklas. 
Burokėlius nulupkite ir supjaustykite kubeliais. Sudėkite į dubenį su žalumynais. Apiberkite druska i juodaisiais pipirais. Ant viršaus sudėkite žuvies gabalėlius. 
Dubenėlyje išplakite padažą - granatų padažą, citrinų sultis ir alyvuogių aliejų. Apšlakstykite salotos. Skanaus!


It's the time in Turkey when we can enjoy big fish! Just yesterday I visited our local market in Beylikduzu, Istanbul. This week was like all the other weeks before, I went to get some fish. I believe I have had plenty of anchiovies or hamsi this year, so this time my choice was sea bream. As always, I got it cleaned and all ready to be cooked. 
So I did. With some herbs, lemon, garlic, salt and black pepper and a teaspoon of butter, I baked my fish in the oven. We really loved it, as always we do.
But today is another day and I wanted something different. My family is not very keen on eating cold fish but that didnt stop me to try to seduce them with a bowl of salad. 

Fish and beet salad


serves 2-3

What you need:


about 220 g white fish ( grilled or steamed)
1 cup of chopped spring onion
1 cup of chopped arugula 
1/2 cup of parsley
1/2 cup of pomegranate seeds
2 medium sized roasted or boiled beets
1/2 lemon juice
2 tbsp pomegranate sauce
1 tbsp olive oil
salt and black pepper to taste

What you have to do:


Debone your fish. Leave cooked fish only.
In a bowl add chopped spring onion, arugula, parsley, pomegranate seeds.
Peel the beets and cut them into cubes. Add them to the salad. Season with salt and black pepper.
Arrange fish on top of the salad.
In a bowl whisk the dressing - lemon juice, pomegranate sauce and olive oil. Drizzle it over the salad. Serve and enjoy!


Friday, January 22, 2016

Best of 2015 / 2015 metų geriausi

Kai mano tinklaraštis užmiega, tai atsitinka dėl trijų paprasčiausių žmogiškų priežasčių - pirma, aš greičiausiai daug dirbu, t.y. mano darbo valandos pasidaro beprotiškos arba sugalvoju kokią knygą parašyti, kaip kad pernai išleistą Turkijos virtuvė knygą. Antra, greičiausiai vėl neatsitraukdama skaitau jau kokią trečią knygą iš eilės, pvz iš tos serijos "10 books every woman should read during her lifetime" arba dėl neaiškių priežasčių sugalvojau perskaityti jaunų Lietuvos rašytojų darbus, tiesiog norėdams susipažinti su lietuvių rašytojų darbais, beto taip tikiuosi nors kiek praturtinti savo lietuvių kalbos žodyną, nes ypač praėjusiais metais supratau, kad mano sakiniai labiau primena vertimą iš užsienio kalbos. O trečia, tiesiog pasiutusiai anksti temsta, todėl mano vakarienės dažniausiai būna suvalgomos prieš tai kol jų nuotraukos atsiranda foto aparate. Bet artėja pavasaris, tai tokios problemos mažės.
Šiandien peržvelgdama praėusius metus ir populiariausius įrašus apsidžiaugiau, kad būtent mėgstamiausi mano patiekalai ir tapo pačiais populiariausiais. Taigi top 10. Prisiminkime ir gal dar kartą pasigaminkite;. 


Tradicinis vištienos ir avinžirnių plovas, dar vadinamas "gatvės plovu" - sokak pilavi.



Vištieną mano dukra ir aš labai mėgstu, todėl ją tikrai gaminame mažiausiai kartą per savaitę, nes realiai per daug vištienos patiekalų nebūna, o jei dar jie greitai pagaminami, tai tik dar geriau - Vištienos troškinys su perliniu kuskusu.
Neveltui Turkijos virtuvė kilo iš klajoklių patiekalų, nes daugelis patiekalų yra paprasčiausiai verdami iš to, ką galima rasti aplinkui, todėl čia turime tokius troškinius, kaip medžiotojų  ar sodininko kebabus.
Baklažanai ir pomidorai - tai du draugai, kurie niekada neturėtų būti išskirti, o jei pasiruoši pomidorų padažą iš anksto, tai baklažanų troškinį galimą pagaminti per kelias akimirkas. 


Pusryčiai yra šventas reikalas, todėl net ir atostogaudama Lietuvoje pas mamą kaime, neabejojau, kad reikia gaminti kiaušinienę su daugybe pomidorų ir paprikų, kas turkiškai būtų menemen. 


Sriubos visada karaliauja mano virtuvėje, nes tiek vyras, tiek dukra dėl jų eina iš proto, ypač vėsiu oru. Taigi šiuo metu kartu su raudonųjų lęšių bei burokėlių sriubų pernai prisijungė bulvių ir salierų sriuba su šalaviju, bei tradicinė avinžirnių ir perlinių kruopų sriubos. Tikrai nesušalsim!
Jei kas paprašytų parašyti straipsnį ar net knygą apie 101 būdą panaudoti avinžirnius, tai greičiausiai net neabejodama sutikčiau, nes ką jau ką, bet susipažinus prieš tuos 10 metų su avinžirniais, jie visada karaliauja mano namuose, nes visada turiu ką iš jų pagaminti, todėl skaitytojai žinoma pamėgo gana paprastas avinžirnių ir pomidorų salotas su žagreniu pagardintais svogūnais, bei falafeliais, kurie pasirodo šiuo metu ir Lietuvoje tapo svarbiu konkurentu kebabams ir kitokiems vidurio rytų patiekalams.

O populiariausias desertas taip pat visiškai nenustebino, nes tikrai nėra nieko geriau nei senas geras obuolių pyragas, o jei jis dar tampa skanesnis kitą dieną, bei puikiausiai išsilaiko net porą dienų, tai ar galibūti kas geriau? Skanaus!
O kitą savaitę grįžtu su naujais, dar nepublikuotais receptais ir kitomis naujienomis! Gražaus savaitgalio!













Wednesday, January 13, 2016

Kas yra Sultanahmetas? / Sultanahmet

Hipodromas - Teodosijaus obeliskas ir toliau matoma Konstantino kolona

Vakar visa žiniasklaida mirgėjo nuotraukomis ir straipsniais apie Stambulą dėl pačios niekingiausios priežasties - čia buvo įvykdytas teroristinis aktas, kurio metu pasak Turkijos žiniasklaidos 1988 metų gimimo Sirijos kilmės vyras aktyvavo bombą pačioje seniausioje Stambulo Sultanahmet vietoje - Hipodrome, tuo pat metu nusinešdamas 10 žmonių gyvybes ir sužeisdamas dar 15 asmenų. Visi žuvę, kaip skelbiama yra turistai iš Vokietijos, Norvegijos ir vienas iš Peru. Toks išpuolis pirmą kartą buvo surengtas turistinėje zonoje, kuri lyg šiol buvo laikoma saugiausia, tuo pat metu atnešdamas nerimą kitiems miesto svečiams ar dar planuojantiems keliones, bei vietiniams ypač aplinkinių rajonų gyventojams, kuriems ir teko tapti liudininkais vakarykščio chaoso. 
Kas yra Sultanahmetas? Štai tokį klausimą vakar išgirdau. Atsakant į jį greičiausiai kelis tomus galima būtų prarašytį, bet iš esmės tai yra pati seniausia Stambulo miesto vieta, mačiusi Bizantijos ir Osmanų imperijų didybę, kurioje neatsitiktinai gausu istorinių paminklų, muziejų, čia stovi viena iš didingiausių miesto mečečių - Sultanahmet camii arba Mėlynoji mečetė, Šv. Sofijos soboro muziejus, Topkapi rūmai, įspūdingos Bazilikos ir 1001 kolonų sisternos, Turkijos amatų muziejus, kilimų muziejus, šimtai suvenyrų parduotuvių, restoranų, viešbučių.  
Vokiškasis fontanas Hipodrome
Šalia Mėlynosios mečetės esantis Hipodromas yra kadaise buvusi milžiniška struktūra, pradėta statyti 203 metais imperatoriaus Septimijaus Severo, kurią vėliau Konstantinas Didysis praplėtė ir šiek tiek pakeitė. Bizantijos imperijos laikais ji buvo naudota įvairioms oficialioms ceremonijoms bei karietų lenktynėms. Sienos ir sėdimosios vietos nėra išlikusios, nes 1550 metais jos buvo sugriautos ir osmanai panaudojo medžiagas naujiems statiniams. Vakarykštis įvykis įvyko būtent šalia ten stovinčio Egiptietiško Teodosijaus obelisko (turk. Theodosius Dikilitaşı), kuris pirmiausia buvo pagamintas faraono Tutmosio III (1549–1503 m. pr. Kr.) ir pirmą kartą iškeltas Deir al Bachryje priešais Tėbus viršutiniame Egipte paminėti žygiams į Siriją ir persikėlimui per Eufrato upę. Į Konstantinopolį jis buvo atvežtas IV amžiuje greičiausiai Konstantino Didžiojo, bet gulėjo pakrantėje kelerius metus, kol galiausiai 390 metais jį iškėlė imperatorius Teodosijus. Obeliskas yra 20 metrų ilgio, tačiau su pagrindu ir pamatais siekia 26 metrus. 
Sultanahmet aikštė priešais Mėlynąją Mečetę
Būtent visos šios istorinės vietos lyg vakar ryto kas dieną pritraukdavo tūkstančius  miesto svečių, o kur dar puikūs atsiveriantys vaizdai nuo ant pastatų stogų esančių restoranų. Tokia buvo kasdienybė lig vakar. Vakare žinoma viskas aprimo, greičiausiai kraujo dėmes nuplovė lijęs lietus, o daugelis pasiliko viežbučių kambariuose ar vakarą leido restoranuose aptarinėdami kraupius dienos įvykius. 
Šiandien vėl viskas bus kaip buvę. Gal tik žmonių bus mažiau, o daugiau policijos, gal visi įtariau dairysis vienas į kitą, 
Įėjimas į Mėlynąją mečetę nuo Hipodromo
Ar aš rečiau vyksiu į Sultanahmetą? Ne, aš tikrai ten vyksiu ir grožėsiuosi stulbinančia aplinka bei architektūra, bandysiu įsivaizduoti kokias istorijas slepia kiekvienas kampelis, kur žygiavo Imperatorius Konstantinas, Justinjanas ar Imperatorė Zoe, kur vyko Nikos maištas, kur įsikūrė sultonas Fatih Mehmet ir prasidėjo osmanų imperijos didybė, kur dėl Roxelanos grožio galvą pametė Suleymanas Didysis, kur darbavosi garsusis architektas Sinanas, kur kiekviena gatvė ar akmuo slepia paslaptis. 
Tiesiog dabar vengsiu didesnių susibūrimų, o kiekvienu apsilankymu juoksiuos į akis tiems, kurie mano, kad žmogaus gyvybė yra menkesnė už jų absurdiškus idealus. Aš tikiu žmoniškumu, o taika su pasauliu ir su savimi yra mano idealas. Tai tiek. #prayforhumanity 

Šv. Sofijos soboras ir Sultanahmet aikštė

Mėlynoji mečetė iš toli